Morkaus 7

Ginčas dėl papročių

(Mt 15,1-20; Lk 11,38)

1Pas Jėzų susirenka fariziejų ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. 2Jie pamato kai kuriuos jo mokinius, valgančius suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. 3Mat fariziejai ir visi žydai pagal prosenių paprotį valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. 4Taip pat sugrįžę iš turgaus jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami papročiu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. 5Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių papročio ir valgo suterštomis rankomis?“ 6Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta:

# Iz 29,13 Ši tauta šlovina mane lūpomis,

bet jos širdis toli nuo manęs.

7 Veltui jie mane garbina,

mokydami žmonių išgalvotų priesakų.

8Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių“. 9Ir jis pridūrė: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savo papročius! 10Antai Mozė yra pasakęs: #Iš 20,12; Įst 5,16‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: #Iš 21,17; Kun 20,9‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta’. 11O štai jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Tebūnie korbánas#7,11 Hebr. qore̱bān – „dovana“. (tai yra: auka Dievui), kuo turėčiau tave sušelpti’, 12– tuomet jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, 13niekais paversdami Dievo žodį dėl savojo papročio, kurį esate perėmę. Ir daug panašių dalykų jūs darote“.

14Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: 15nėra nieko, kas iš lauko įėjęs į žmogų galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.#7,15 Kai kuriuose rankr. įterpiama eil. 16: „Kas turi ausis, teklauso!“

17Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą. 18Jis sako: „Nejaugi ir jūs esate be nuovokos? Argi neaišku jums, kad visa, kas ateina į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, 19nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius.) 20Jis dar pasakė: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. 21Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, ištvirkavimai, vagystės, žmogžudystės, 22svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. 23Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.

Svetimšalės išgydymas

(Mt 15,21-28)

24Išvykęs iš ten, Jėzus nukeliavo į Tyro sritis. Užėjęs į vienus namus jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet jam nepavyko to nuslėpti. 25Išgirdo apie jį moteris, kurios duktė buvo apsėsta netyrosios dvasios, atėjo ir puolė jam po kojų. 26Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo išvaryti iš jos dukrelės demoną. 27Jėzus tarė jai: „Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk negražu imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“. 28Tačiau moteris atsakė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda, ką vaikai pritrupino“. 29Tuomet jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo; demonas jau išėjęs iš tavo dukters“. 30Parėjusi namo, ji rado savo mergaitę gulinčią patale ir demoną atstojusį.

Kurčiaus išgydymas

31Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. 32Ten buvo atvestas jam sunkiai kalbantis kurčius ir prašyta uždėti ant jo ranką. 33Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, paseilino ir palietė jam liežuvį, 34pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatà!“ – tai yra: „Atsivérk!“ 35Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. 36Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. 37Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis vi̇̀sa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“.

Currently Selected:

Morkaus 7: LBD

Highlight

Copy