Morkaus 4

Sėjėjas

(Mt 13,1-15.18-23; Lk 8,4-15)

1Jėzus vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie jo susirinko didžiausia minia, kad #Lk 5,1-3jis net įlipo į valtį ežere ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko sausumoje palei ežerą. 2Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas bylojo: 3„Paklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti. 4Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. 5Kiti grūdai nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo mažai žemių, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. 6Bet saulei užtekėjus daigai nuvyto ir neturėdami šaknų sudžiūvo. 7Kiti krito tarp erškėčių; erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus. 8Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni – trisdešimteriopą grūdą, kiti – šešiasdešimteriopą, treti – šimteriopą“. 9Jis dar pridėjo: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“

10Kai Jėzus pasiliko vienas, jo palydovai kartu su Dvylika ėmė klausinėti apie palyginimus. 11Jis atsakė: „Jums atiduotas Dievo karalystės slėpinys, o svetimiesiems viskas sakoma palyginimais, 12#Iz 6,9-10kad jie

regėti regėtų, bet nematytų,

girdėti girdėtų, bet nesuprastų,

kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista“.

13Ir jis pakláusė: „Nejau nesuprantate šito palyginimo?! Tai kaipgi suprasite visus kitus palyginimus? 14Sėjėjas – tai sėjantis žodį. 15Palei kelią sėjamas žodis – tai žmonės, kuriems vos išgirdus žodį, ateina šėtonas ir išplėšia juose pasėtąjį žodį. 16Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolynėje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima. 17Bet jie neturi savyje šaknų ir yra nepastovūs. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jie greit atkrinta. 18Yra dar kiti – sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį, 19bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir įvairios sukilusios aistros nusmelkia žodį, ir jis tampa nevaisingas. 20Geroje žemėje pasėta sėkla – tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą“.

Žiburio šviesa

(Mt 5,16; 10,26; Lk 8,16-17)

21 # Mt 5,15; Lk 11,33 Jėzus jiems dar sakė: „Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?! 22#Mt 10,26; Lk 12,2Juk nėra nieko slapta, kas neturėtų būti atidengta, ir nieko paslėpta, kas neišeitų aikštėn. 23Jei kas turi ausis klausyti, teklauso!“

Seikėjimas ir atėmimas

(Mt 7,2; 13,12; Lk 6,38; 8,18)

24Jis taip pat jiems sakė: „Įsidėmėkite, ką girdite: #Mt 7,2; Lk 6,38kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta ir dar pridėta. 25#Mt 13,12; 25,29; Lk 19,26Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi“.

Savaiminis augimas

26Ir vėl jis kalbėjo: „Dievo karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą. 27Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. 28Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. 29Derliui prinokus, žmogus tuojau #Jl 4,13imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“.

Garstyčios grūdelis

(Mt 13,31-32.34-35; Lk 13,18-19)

30Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? 31Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, 32bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti #Ez 17,23; 31,6; Dan 4,9.18lizdą padangių sparnuočiai“.

33Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. 34Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo.

Audros nutildymas

(Mt 8,18.23-27; Lk 8,22-25)

35Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ 36Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys. 37Tuomet pakilo didžiulis viesulas, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. 38Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ 39Atbudęs jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nurimk!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. 40O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ 41Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“

Currently Selected:

Morkaus 4: LBD

Highlight

Copy