Morkaus 10

Skyrybos

(Mt 19,1-9; 5,32; Lk 16,18)

1Jėzus, iškeliavęs iš ten atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Ir vėl žmonių būriai skuba pas jį, o jis vėl moko, kaip buvo pratęs. 2Tada atėjo fariziejų, kurie spęsdami jam pinkles klausė jį, ar galima atleisti žmoną. 3Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ 4Jie tarė: #Įst 24,1-4; Mt 5,31„Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti“. 5Tuomet Jėzus prabilo: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. 6O nuo sutvėrimo pradžios #Pr 1,27; 5,2Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. 7#Pr 2,24Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. 8Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. 9Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ 10Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. 11Jis atsakė: #Mt 5,32; 1 Kor 7,10-11„Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. 12Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“.

Jėzus ir vaikai

(Mt 19,13-15; Lk 18,15-17; 9,47)

13Žmonės jam nešdavo vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. 14Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. 15Iš tiesų sakau jums: #Mt 18,3kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją“. 16Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.

Turtas ir išganymas

(Mt 19,16-30; Lk 18,18-30)

17Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

18Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. 19Žinai įsakymus: #Iš 20,13; Įst 5,17Nežudyk, #Iš 20,14; Įst 5,18nesvetimauk, #Iš 20,15; Įst 5,19nevok, #Iš 20,16; Įst 5,20neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, #Iš 20,12; Įst 5,16gerbk savo tėvą ir motiną“. 20Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“. 21Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane#10,21 Kai kuriuose rankr. įterpiama: „nešk savo kryžių“.“. 22Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

23Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ 24Mokiniai buvo nustebinti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo karalystę#10,24 Kai kuriuose rankr. įterpiama: „ir tiems, kurių viltis – turtai“.! 25Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“. 26Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“ 27Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.

28Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“. 29Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus 30ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.

31Tačiau #Mt 20,16; Lk 13,30daugel pirmųjų bus paskutiniai ir daugel paskutiniųjų – pirmi“.

Jėzus vėl apie savo mirtį

(Mt 20,17-19; Lk 18,31-33)

32Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus vis ėjo priekyje taip, kad mokiniai stebėjosi, o einantys iš paskos nerimavo. Vėl susišaukęs Dvylika, ėmė jiems sakyti, kas jo laukia: 33„Štai keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie pasmerks jį mirti ir atiduos pagonims, 34o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels“.

Jėzus ir aukštos vietos

(Mt 20,20-23)

35Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“. 36Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ 37Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje?“ 38Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti #Lk 12,50pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ 39Jie sako: „Galime“. Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. 40Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje; tai bus tiems, kuriems paskirta“. 41Tai išgirdę, dešimt kitų supyko ant Jokūbo ir Jono.

Raginimas tarnauti

(Mt 20,24-28; Lk 22,24-27)

42Pasišaukęs mokinius, #Lk 22,25-26Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas, ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. 43Tarp jūsų yra ne taip! #Mt 23,11; Mk 9,35; Lk 22,26Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, 44ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. 45Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.

Jericho neregys

(Mt 20,29-34; Lk 18,35-43)

46Taip jie ateina į Jerichą. O iškeliaujant jam su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklas elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus) sėdėjo prie kelio. 47Išgirdęs, jog čia Jėzus Nazarėnas, jis pradėjo garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ 48Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ 49Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Nenusimink! Kelkis, jis tave šaukia“. 50Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. 51Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni#10,51 Aram. „mano Mokytojau“., kad praregėčiau!“ 52Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave“. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.

Currently Selected:

Morkaus 10: LBD

Highlight

Copy