Mato 26

Suokalbis prieš Jėzų

(Mk 14,1-2; Lk 22,1-2)

1Baigęs visas tas kalbas, Jėzus tarė savo mokiniams: 2„Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus #Iš 12,1-27Velykos#26,2 Velykos (gr. pascha) – šventė, ST vadinama Pascha (hebr. pēsaẖ). Žr. Iš 12,11 ir kt., ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti“.

3Tuomet aukštieji kunigai bei tautos seniūnai susirinko į rūmus vyriausiojo kunigo, kuris vadinosi Kajafas, 4ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir nužudyti. 5Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad liaudyje nekiltų sąmyšio“.

Patepimas laidotuvėms

(Mk 14,3-9; Jn 12,1-8)

6Kai Jėzus viešėjo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, 7#Lk 7,37-38atėjo moteris, alebastriniu brangaus kvapiojo aliejaus indu nešina ir jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos. 8Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: „Kam toks eikvojimas? 9Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams“. 10Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Kam skaudinate moterį?! Ji man padarė gerą darbą! 11#Įst 15,11Vargšų jūs visuomet turite šalia savęs, o mane – ne visuomet. 12Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms. 13Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi“.

Išdavystės kaina

(Mk 14,10-11; Lk 22,3-6)

14Tuomet vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus 15ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių. 16Ir nuo to meto jis ieškojo progos išduoti Jėzų.

Paskutinė vakarienė

(Mk 14,12-25; Lk 22,7-14.19-23; Jn 13,21-30; 1 Kor 11,23-25)

17Pirmąją Neraugintosios duonos dieną mokiniai atėjo pas Jėzų ir paklausė: „Sakyk, kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ 18Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas jau atėjo. Pas tave valgysiu Velykų vakarienę su savo mokiniais’“. 19Mokiniai padarė, kaip buvo Jėzaus įsakyta, ir paruošė Velykų stalą.

20Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių susirinko prie stalo. 21Pradėjus valgyti, jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos“. 22Jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“ 23Jis atsakė: „#Ps 41,10Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje. 24Žmogaus Sūnus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti“. 25Jo išdavėjas Judas paklausė: „Nejaugi aš, rabi?!“ Jis atsakė: „Tu pasakei!“

26Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“. 27Paskui, paėmęs taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, 28nes tai yra mano kraujas, #Jer 31,31-34Sandoros#26,28 Kai kuriuose rankr.: „Naujosios Sandoros“. #Iš 24,8kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. 29Ir sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje“.

Perspėjimas Petrui

(Mk 14,26-31; Lk 22,31-34; Jn 13,36-38; 16,32)

30Pagiedoję jie išėjo į Alyvų kalną. 31Tada Jėzus jiems kalbėjo: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: #Zch 13,7Ištiksiu piemenį, ir avių kaimenė išsisklaidys. 32O #Mt 28,16kai prisikelsiu, aš nueisiu pirma jūsų į Galilėją“. 33Petras atsiliepė: „Jei net visi tavimi pasipiktintų, aš niekuomet nepasipiktinsiu!“ 34Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. 35Bet Petras tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti kartu su tavimi, vis tiek tavęs neišsiginsiu!“ Taip kalbėjo ir visi mokiniai.

Jėzus Getsemanėje

(Mk 14,32-42; Lk 22,40-46; Jn 18,1)

36Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos“. 37Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. 38Tada tarė jiems: #Ps 42,6„Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“. 39Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ 40Jis sugrįžo pas mokinius ir radęs juos miegančius tarė Petrui: „Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? 41Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“. 42Ir vėl nuėjo antrą kartą ir meldėsi: „Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie tavo valia!“

43Sugrįžęs vėl rado juos snaudžiančius; jų akys buvo mieguistos. 44Tuomet palikęs juos vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais. 45Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: „Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus atiduodamas į nusidėjėlių rankas. 46Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“.

Jėzaus suėmimas

(Mk 14,43-52; Lk 22,47-53; Jn 18,2-11)

47Jam dar kalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš Dvylikos, o su juo didelis būrys, ginkluotas kalavijais ir vėzdais, atsiųstas aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų. 48Jo išdavėjas buvo nurodęs jiems ženklą, sakydamas: „Kurį pabučiuosiu, tai tas! Suimkite jį!“ 49Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus tarė: „Sveikas, rabi!“ ir pabučiavo jį. 50O Jėzus jam tarė: „Bičiuli, ko atėjai?“ Tuomet jie pripuolę nutvėrė jį ir suėmė. 51Ir štai vienas Jėzaus palydovų ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį. 52Bet Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. 53Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?! 54Bet kaipgi išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!“ 55Tą valandą Jėzus tarė būriui: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais. Aš #Lk 19,47; 21,37kasdien sėdėjau šventykloje mokydamas, ir manęs nesuėmėte. 56Bet viskas šitaip dedasi, kad išsipildytų pranašų Raštai“. Tada visi mokiniai, palikę jį, pabėgo.

Jėzus teismo taryboje

(Mk 14,53-65; Lk 22,54-55.66-71; Jn 18,15-16.24)

57Tie, kurie buvo suėmę Jėzų, nuvedė jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto aiškintojai ir seniūnai. 58Petras sekė jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų ir įėjęs į kiemą atsisėdo su tarnais pažiūrėti, kuo viskas baigsis.

59Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo neteisingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų jį nuteisti mirti, 60tačiau nerado, nors daug buvo atėję neteisingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du 61ir tarė: „Šitas yra sakęs: #Jn 2,19‘Aš galiu sugriauti Dievo šventovę ir per tris dienas ją vėl atstatyti’“. 62Tada atsistojęs vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!“ 63Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas jam tarė: „Prisaikdinu tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar tu Mesijas, Dievo Sūnus?!“ 64Jėzus atsakė: „Tu pasakei. Bet aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite #Dan 7,13Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!“ 65#Kun 24,16Tuomet vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote piktžodžiavimą. 66Kaip jums regisi?“ Jie atsakė: „Vertas mirties!“

67 # Iz 50,6 Tuomet jie ėmė spjaudyti Jėzui į veidą ir daužyti kumščiais. Kiti mušė jį per veidą 68ir tyčiojosi: „Pranašauk mums, Mesijau, kas tave užgavo!“

Petras išsigina Jėzaus

(Mk 14,66-72; Lk 22,56-62; Jn 18,17.25-27)

69Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu“. 70Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: „Aš nežinau, ką tu sakai“. 71Einantį vartų link jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu“. 72Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ 73Po valandėlės prisiartino ten stovėjusieji ir sakė Petrui: „Tikrai tu vienas iš jų, nes ir tavo tarmė tave išduoda“. 74Tuomet jis ėmė prisiekinėti ir dievagotis: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys. 75Tada Petras prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko.

Currently Selected:

Mato 26: LBD

Highlight

Copy