Jeremijo pranašystė 31

1„Tuomet, – sako Viešpats, – Aš būsiu Dievas visoms Izraelio giminėms, ir jos bus mano tauta.

2Taip sako Viešpats: „Tauta, išlikusi nuo kardo, rado malonę dykumoje; kai Aš ėjau suteikti Izraeliui poilsį.“

3Iš tolo man pasirodė Viešpats, sakydamas: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas.

4Aš vėl atstatysiu tave ir tu būsi atstatyta, Izraelio mergaite. Tu vėl pasipuoši būgneliais ir linksmai šoksi su besidžiaugiančiais.

5Tu vėl sodinsi vynuogynus Samarijos kalnuose. Kas juos sodins, tas ir naudosis jais.

6Ateina diena, kai sargai šauks Efraimo kalnyne: „Kelkitės ir eikime į Sioną pas Viešpatį, mūsų Dievą!“

7Nes taip sako Viešpats: „Linksmai giedokite dėl Jokūbo, šaukite prieš tautų valdovą. Skelbkite, girkite ir sakykite: „Viešpatie, išgelbėk savo tautos Izraelio likutį!“

8Štai Aš juos parvesiu iš šiaurės šalies ir surinksiu iš tolimiausių kraštų kartu su aklais ir raišais, nėščiomis ir gimdyvėmis, didžiulė minia jų sugrįš!

9Verkdami jie pareis. Aš paguosiu juos ir vesiu prie vandens upelių tiesiu keliu, kad jie nesukluptų. Aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis.“

10Tautos, klausykite Viešpaties žodžio ir skelbkite jį tolimiausiuose pajūriuose: „Kas išsklaidė Izraelį, Tas jį surinks ir saugos kaip ganytojas bandą.

11Viešpats atpirko Izraelį, išgelbėjo jį iš rankos to, kuris už jį stipresnis.

12Jie ateis džiūgaudami į Siono kalną, susirinks prie Viešpaties gėrybių: javų, vyno, aliejaus, avių ir galvijų jauniklių. Jie bus kaip drėkinamas sodas ir nebepatirs skausmo.

13Mergaitės iš džiaugsmo šoks, o jaunimas bei seneliai bus laimingi. Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu, paguosiu juos ir palinksminsiu po jų kančių.

14Aš sočiai pasotinsiu kunigų sielas, ir mano tauta bus pasotinta mano gėrybėmis,“ – sako Viešpats.

15Taip sako Viešpats: „Ramoje girdėti dejavimai ir graudūs verksmai. Tai Rachelė verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.

16Nešauk balsu ir neliek ašarų, nes už tavo vargą bus atlyginta, – sako Viešpats. – Jie sugrįš iš priešo šalies.

17Tavo ateičiai yra vilties, – sako Viešpats. – Tavo vaikai sugrįš į savo kraštą.

18Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: „Tu nubaudei mane, ir aš buvau nubaustas kaip nesuvaldomas veršis. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas!

19Kai aš buvau nuklydęs – atgailavau, kai buvau pamokytas – mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų.“

20Argi Efraimas – ne mano mielas sūnus, argi jis – ne mano mylimas vaikas? Nors kalbėjau prieš jį, Aš su meile jį prisimenu. Mano širdis ilgisi jo, ir Aš tikrai jo pasigailėsiu,“ – sako Viešpats.

21Pasistatyk kelrodžių, paženklink kelius! Įsidėmėk kelią, kuriuo ėjai! Sugrįžk, Izraelio mergaite, sugrįžk į savo miestus!

22Ar ilgai delsi, nuklydusi dukra? Nes Viešpats sukūrė naują dalyką žemėje – moteris apglėbs vyrą.

23Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Kai Aš parvesiu juos iš nelaisvės, Judo šalyje ir jo miestuose bus sakoma: „Viešpats telaimina tave, teisybės buveine, šventasis kalne!“

24Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai.

25Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusią – pastiprinsiu.“

26Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus.

27„Ateis laikas, – sako Viešpats, – kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla.

28Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau.

29Tada nebesakys: „Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys.“

30Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips.

31Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą, – sako Viešpats, –

32ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai paėmęs juos už rankos išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.

33Štai kokią sandorą Aš sudarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.

34Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: „Pažink Viešpatį!“ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu.“

35Taip sako Viešpats, kuris sukūrė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį, kuris sukelia jūroje šėlstančias bangas – kareivijų Viešpats yra Jo vardas:

36„Jeigu šitie įstatai liausis veikę mano akivaizdoje, – sako Viešpats, – tai ir Izraelio palikuonys paliaus būti mano tauta.“

37Taip sako Viešpats: „Jeigu galima išmatuoti dangaus aukštybę ir ištirti žemės gelmes, tai Aš atmesiu Izraelio palikuonis už tai, ką jie padarė, – sako Viešpats. –

38Ateina dienos, kai Viešpaties miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto iki Kampinių vartų

39ir toliau eis tiesiai į Garebo kalną, paskui pasuks į Goją.

40Visas lavonų ir aukų pelenų slėnis bei visi laukai iki Kidrono upelio ir Žirgų vartų kampo rytuose bus šventa vieta Viešpačiui. Ji nebebus griaunama ir ardoma per amžius“, – sako Viešpats.

Currently Selected:

Jeremijo pranašystė 31: KBV

Highlight

Copy