YouVersion Logo
Search Icon

Jeremijo pranašystė 11

11
1Viešpats kalbėjo Jeremijui:
2„Klausyk sandoros žodžių ir kalbėk Judo žmonėms bei Jeruzalės gyventojams.
3Sakyk jiems: „Taip sako Viešpats: „Prakeiktas žmogus, kuris nepaklūsta šitos sandoros žodžiams,
4kuriuos Aš įsakiau jūsų tėvams, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies, iš geležies krosnies. Pakluskite mano balsui ir elkitės taip, kaip jums įsakiau, tai būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas,
5kad ištesėčiau priesaiką, kurią daviau jūsų tėvams, jog paveldės šalį, tekančią pienu ir medumi.“ Tada aš atsiliepiau: „Tebūna taip, Viešpatie!“
6Paskui Viešpats man tarė: „Skelbk visus šiuos žodžius Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, sakydamas: „Klausykite šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite!
7Aš įsakmiai raginau jūsų tėvus, kai juos vedžiau iš Egipto, ir iki šios dienos, sakydamas: „Pakluskite mano balsui.“
8Tačiau jie neklausė, bet vykdė savo piktų širdžių užgaidas. Todėl Aš įvykdysiu jiems visus sandoros žodžius, kuriuos buvau jiems įsakęs, bet jie nesilaikė.“
9Viešpats vėl man kalbėjo: „Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai rengia sąmokslą;
10jie nusikalsta kaip jų protėviai, kurie atsisakė klausyti mano žodžių: jie seka svetimus dievus ir tarnauja jiems. Izraelis ir Judas sulaužė mano sandorą, kurią sudariau su jų tėvais.
11Todėl taip sako Viešpats: „Aš užleisiu jiems nelaimę, iš kurios jie negalės ištrūkti, ir nors jie šauksis manęs, Aš jų neišklausysiu.
12Tada Judo miestai ir Jeruzalės gyventojai šauksis dievų, kuriems jie smilkė, bet tie niekuo jiems nepadės nelaimės metu.
13Judai, kiek tavo miestų, tiek tavo dievų; kiek Jeruzalėje gatvių, tiek pasistatėte gėdingų aukurų smilkyti Baalui!
14Taigi tu nesimelsk už šitą tautą ir nekelk balso užtardamas juos. Aš jų neišklausysiu, kai jie šauksis manęs suspaudimo metu.
15Ką darai, mano mylimoji, mano namuose po savo begėdysčių su daugeliu? Ar šventa mėsa nukreips nuo tavęs nelaimę, kai tu darai pikta ir džiaugiesi?“
16Žaliuojančiu, gražiu, vaisingu alyvmedžiu Viešpats vadino tave; dabar Jis ūžiančia ugnimi degina jo lapus ir šakas!
17Kareivijų Viešpats, kuris pasodino tave, nusprendė siųsti tau nelaimę už Izraelio ir Judo nusikaltimus, kuriais jie užsitraukė Viešpaties rūstybę, smilkydami Baalui.
18Viešpats man apreiškė, ir aš supratau; tada Tu parodei man jų piktus darbus.
19Aš buvau kaip paklusnus avinėlis, vedamas pjauti, nežinojau, kad jie ruošė planus prieš mane: „Sunaikinkime medį ir jo vaisius! Išraukime jį iš gyvųjų žemės, kad užmirštų jo vardą!“
20Kareivijų Viešpatie, kuris teisi teisingai ir ištiri žmogaus širdį ir inkstus, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau pavedžiau savo bylą.
21Taip sako Viešpats apie Anatoto vyrus, kurie ieško mano gyvybės, sakydami: „Nepranašauk Viešpaties vardu, kad mes tavęs nenužudytume!“
22Taigi kareivijų Viešpats sako: „Aš juos nubausiu; jų jaunuoliai žus nuo kardo, o jų sūnūs ir dukterys mirs badu.
23Niekas iš jų neišliks, kai užleisiu nelaimę ant Anatoto žmonių jų aplankymo metu.“

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in