Danieliaus pranašystė 7

1Pirmaisiais Babilono karaliaus Belšacaro metais Danielius, gulėdamas lovoje, sapnavo sapną ir matė regėjimą. Jis užrašė tą sapną:

2„Aš, Danielius, naktį mačiau regėjimą. Keturi dangaus vėjai sujudino Didžiąją jūrą.

3Iš jūros išėjo keturi dideli žvėrys, kurie skyrėsi vienas nuo kito.

4Pirmasis buvo lyg liūtas su erelio sparnais. Mačiau, kaip jo sparnus išplėšė, jį pakėlė nuo žemės ir pastatė ant kojų lyg žmogų ir jam buvo duota žmogaus širdis.

5Antrasis žvėris buvo panašus į lokį. Vienu šonu pasikėlęs, jis nasruose, tarp dantų, laikė tris šonkaulius. Jam sakė: „Pakilk! Ėsk daug mėsos!“

6Po to regėjau kitą žvėrį lyg leopardą, kuris turėjo keturis paukščio sparnus ant nugaros ir keturias galvas. Ir jam buvo duota valdžia.

7Po to nakties regėjime mačiau ketvirtą žvėrį: baisų, siaubingą ir nepaprastai stiprų, kuris turėjo didelius geležinius dantis. Jis ėdė, triuškino, mindė kojomis. Jis skyrėsi nuo pirmiau matytų žvėrių ir turėjo dešimt ragų.

8Aš stebėjau ragus, ir štai kitas, mažas ragas išaugo tarp jų. Trys iš pirmųjų ragų buvo išrauti. Ragas turėjo akis, panašias į žmogaus, ir išdidžiai kalbančią burną.

9Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Amžinasis, kurio drabužiai buvo balti kaip sniegas ir galvos plaukai kaip gryna vilna. Jo sostas – kaip ugnies liepsna, jo ratai – kaip liepsnojanti ugnis.

10Ugnies srovė tryško nuo Jo. Tūkstančių tūkstančiai Jam tarnavo, miriadų miriadai stovėjo Jo akivaizdoje. Teismas prasidėjo, ir knyga buvo atversta.

11Aš mačiau, kad už išdidžius žodžius, kuriuos kalbėjo ragas, žvėris buvo užmuštas, o jo kūnas sunaikintas ir įmestas į ugnį.

12Iš likusių žvėrių buvo atimta valdžia, bet jiems buvo leista gyventi iki skirto laiko.

13Nakties regėjime aš mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis. Jis buvo privestas prie Amžinojo.

14Jam buvo duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visų kalbų tautos ir giminės jam tarnautų. Jo valdžia – amžina valdžia, kuri nesibaigs, ir jo karalystė – nesunaikinama!

15Mano, Danieliaus, dvasia sunerimo mano kūne, ir mano regėjimas gąsdino mane.

16Priėjau prie vieno iš ten stovinčiųjų ir paklausiau jo, ką visa tai reiškia. Jis atsakė ir išaiškino regėjimą.

17„Šie keturi dideli žvėrys yra keturi karaliai, kurie iškils žemėje.

18Tačiau Aukščiausiojo šventieji gaus karalystę ir valdys tą karalystę amžinai, per amžių amžius!“

19Tada aš norėjau sužinoti tiesą apie ketvirtąjį žvėrį, kuris skyrėsi nuo jų visų: buvo nepaprastai baisus, geležiniais dantimis ir variniais nagais, kuris ėdė, triuškino ir, kas liko, sumindė kojomis.

20Ir apie dešimt ragų ant galvos ir dar vieną, kuriam išaugus, trys ragai iškrito. Ragas turėjo akis bei išdidžiai kalbančią burną ir atrodė didesnis už kitus.

21Aš mačiau tą ragą, kariaujantį su šventaisiais ir juos nugalintį,

22kol atėjo Amžinasis ir savo sprendimu atidavė karalystę Aukščiausiojo šventiesiems, nes atėjo metas šventiesiems įgyti karalystę.

23Jis taip kalbėjo: „Ketvirtasis žvėris – tai ketvirta karalystė žemėje, kuri skirsis nuo visų karalysčių. Ji ris visą žemę, ją sumindžios ir sutriuškins.

24Dešimt ragų reiškia dešimt karalių, kurie iš tos karalystės iškils. Vėliau iškils dar vienas, kuris išsiskirs iš kitų ir pažemins tris karalius.

25Jis išdidžiai kalbės prieš Aukščiausiąjį ir vargins Aukščiausiojo šventuosius, sumanys pakeisti laikus ir įstatymą. Ir jie bus atiduoti į jo rankas vienam laikui, dviem laikams ir pusei laiko.

26Po to teismas atims iš jo valdžią ir jo viešpatavimą sunaikins.

27O karalystė, valdžia ir visų karalysčių po dangumi didybė bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai. Jo karalystė bus amžina, visos valdžios Jam tarnaus ir Jam paklus.“

28Tai buvo kalbos pabaiga. Mane, Danielių, labai jaudino mano mintys, mano veidas pasikeitė, bet tą kalbą aš laikiau savo širdyje.“

Currently Selected:

Danieliaus pranašystė 7: KBV

Highlight

Copy