Kisah Para Rasul Uram 9
9
Er Saulus biryi Yesus bisi dib tenebkalibmou uram
9:1-19a
1-2Er Filipus Teleb Uram eterebde banmou bok, er Saulus biryi Yesus bisi dib tenen nang ati yu weik kuboka, “Obtinyi,” tenen ingkirikoka dombanmou. Dombanmou cok, erci Er Imtamnyi kan ninyi kan noutam kuboka antanirdeirin sienyi bisi bindoka, “Nai, kanci sun Damsyik atei kuramnyi Yahudi yala nang buluboka Musa eteren ai kalingna nang asi ato-ato eboka kerek sekeibdum,” eboka molobmou. Ara, er Saulus biryi, “Niryi sun Er Yesus bisi dib tenen nang asi ingkirikoka sal babyi ner babyi tabwe deboka Yerusalem atei boyankwan,” tenen ato eboka molobmou. 3Molobmou ura, Saulus ab er milibmai nang ab anaboka Damsyik atei banmai. Banmai ani, atei damtoto banmai ura, lukdandoka milil weik berengna imtam aryi kuboka er dam ling ebmou. 4Ling ebmou ba, er Saulus sakoka tukwe ai maryurbinmouci, uram tentok kekebmou. Ara, “Se Saulus, kanda unato ati, ‘Nisi Obtinyi,’ tenen domyanganurum do?” ebmou asi kekebmou.
5Kekenmou ura, er Saulus biryi uram doboka, “Nai, Kanda unanyi do?” eboka asibmou. Asibmou ba, uram eboka nabmunyi biryi, “Nira Yesus, kanci Nisi domyanganurumnyi biryi ebmakin. 6Kan kekerum. Kanci tikoka Damsyik atei biminyi ura, kan aminda kubkwandim to kekebkwamarim,” ebmou.
7Ebmou ura, er Saulus ab er ab tonkwa banmai nang nirya ab aryi a uram kekebmai bok, ninyi asi asing kum eibmai aryi sun kanya kankana kubmou. 8Ura, Saulus tikoka er asing erekokmou uca, diboka asi asing eibkatabman kum kubmou. Diboka asing eibkatabman kum kubmou ura, sun er ab tonkwa banmai nang aryi ersi taruk taleboka Damsyik atei bobinmai. 9Bobinmai ura, er Saulus bira uki winiryi ara asing eirkatana kum kuramuryi, yina ababyi kum yiramwe.
10Kuramwe bok, Damsyik atei ara Er Yesus bisi dib teneramunyi si Ananias kuramwe. Anyi bisi Er Imtamnyi biryi dib deib aryi lak kibmou. Ura, Er Imtamnyi, “Ananias,” eboka nabmou ba, erci, “Nai, ur ebdum,” ebmou. 11Ebmou ba, Er Imtamnyi biryi ersi, “Ananias, kanci anaboka bisik si, ‘U dikum bisik,’ bindoka ninyi si Yudas ai asi birum. Biminyi ura, kanci, ‘Saulus Tarsis ateinyi a kunmar do?’ eboka asibderum. Anyi bira Nisi molonmanir ati, ur birum. 12Ni Imtamnyi bira ersi dib lak kibdanman. Ati, Ananias kanci ersi bindoka kan taruk er deici deibminyi ura, er asing eibkatabkwamar ati, Niryi er dam sirya lak kibman,” ebmou.
13Er Imtamnyi biryi ato ebmou ba, er Ananias biryi Ersi, “Nai Imtamnyi, anyi bira malyi dinyi ilinto kurur en uram kekenun. Anyi biryi sun Yerusalem atei aryi kuraming nang Kansi dib tenen nang asi iya malyi kurdeirirur en uram kekebman. 14Anyi Saulus bisi sun Er Imtamnyi kan ninyi kan noutam kuboka antanirdeirin deyok nang aryi, ‘Ur dombirum,’ ebmai ati, erci Kan si weik eranking nang ati, ‘Obkwan,’ tenen ingkirikoka domyanganmar ati, ni er dam kum binkwan,” ebmou.
15Ebmou bok, Er Imtamnyi biryi Ananias bisi, “Kan er dam ur birum. Anyi bira Ni si lak kibkwande ati, Niryi ersi wibdeibse. Ara, erci bindoka sun Ni uram bingna kum nang ab sun weik sien nang ab ebdandoka Ni si lak kibkwandanyi kurur. Tonda, sun Israel yala nang ab ebdandoka Ni si lak kibkwandanyi kurur. 16Anyi bira Ni si deib aryi mambul weik kubdeibkwaming ati, Niryi ersi lak kibkwan ati ebman,” ebmou.
17Ebmou ura, er Ananias anaboka Saulus kunmou ai asi binmou. Binmou ura, erci er taruk Saulus deici deibdongoboka, “Saulus ni kwit, nun Du Yesus bira bisik noutam kan ab ebdanmarurumnyi biryi nisi arukmanir ba, ni kan dam yanman. Ara, kan asing eibkatabminyi ura, Er Imtamnyi biryi Er Kanya Roh Kudus kansi langdeiboka karebkwinkir ati, yanman,” ebmou. 18Ebmou ba, er Saulus asing oba lilibmou asi kum dandobmou ba, eibkatabmou. Er Saulus eibkataboka tikokmou ura, sunci ersi me dongobmai. 19aMe dongobmai ura, er Saulus yina yibmou uca, mikib kubmou.
Er Saulus biryi Damsyik atei kuboka Er Imtamnyi Uram eterebkalibmou uram
9:19b-25
19bUra, er Saulus biryi sun Damsyik atei kuboka Er Yesus miliramnyi nang ab uki mikbaryi tonkwa kunmai.
20Kunmaici, erci sun Musa Uram eteren ai anmalakoka wengbinmouci, “Er Yesus bira Er Imtamnyi Mi kobdoba kurur,” eboka eterebmou. 21Eterenmou ba, sun kekebmai nang aryi, “Nai e,” teneboka, “Anyi bira sun Er Yesus dib tenen nang asi kum daneibkwande ati, Yerusalem atei aryi kuboka yanmaranyi do? Anyi bira a nang asi tabwe deboka Er Imtamnyi kan ninyi kan noutam kuboka antanirdeirin deyok nang asi bobinkwande ati yanmaranyi do?” ebdanmai. 22Ebdanmai bok, er Saulus biryi ilil kum asa aryi, “Er Yesus bira Er Imtamnyi biryi bokwetebmou ninyi Lemsururnyi diboka kurur,” eboka lak kibmou. Enmou ba, sun Damsyik atei kuramnyi Yahudi yala nang aryi uram ton doboka ersi ebman kum kubmou.
23Ura, uki mikbaryi mabisibmai ura, sun Yahudi yala nang aryi buluboka, “Saulus bisi obkwayeb,” tenen mar moun yibmai. 24Mar moun yibmai asi ninyi aryi Saulus bisi eterebmai. Ara, sun Yahudi yala nang aryi, “Saulus bisi taleboka obkwayeb,” tenen atei bublan dam nirya asi lukunda kitingtam nirya kalingdamnyi. 25Kalingdamnyi bok, sun Er Yesus dib tenen nang aryi Saulus bisi lebdobmai. Ara, lukunda aryi sunci er Saulus bisi tower aling kibdongoboka atei weik lika deici aryi dobkwetebmai ba, er Saulus bindobmou.
Er Saulus Yerusalem atei bindoka kubmou uram
9:26-31
26Ura, er Saulus Yerusalem atei binmou ara, erci, “Niryi sun Er Yesus bisi dib tenen nang ab tonkwa kurantibyi,” tenen binmou. Binmou bok, ton nang aryi, “Anyi bira Er Yesus bisi dib tenenanyi kuma,” teneboka sun kanya ilil kubmou. 27Ilil kubmou bok, er Barnabas biryi, “Ni kwit,” teneboka Saulus bisi sun Teleb Uram deyok kouboka eteren nang asi bobinmou. Bobinmou ura, er Saulus biryi sunsi, “Bisik noutam banmase uca, Er Yesus bisi eibmase uca, Erci nisi ato-ato ebnou. Ebnou uca, niryi Damsyik atei kuboka ilil asa kum uca Er Yesus si lak eterebmase,” ebmou. 28Ebmou ura, er Saulus ab sun Teleb Uram deyok kouboka eteren nang ab tonkwa Yerusalem atei kuboka, erci ilil asa kum uca Er Yesus si lak eterenmou. 29Lak eterenmou cok, erci sun Yunani uram eramnyi Yahudi yala nang ab lulubdanmai. Lulubdanmai uca, sunci Saulus biti, “Obkwayeb,” tenebmai. 30Ura, sun Er Yesus dib tenen nang aryi bikmai ati, sunci Saulus bisi Kaisarea atei bobindoka, “Tarsis atei bindobdum,” eboka bokdonokmai.
31Ura, sun Yudea mutuk ab, Galilea mutuk ab, Samaria mutuk ab kuboka Er Yesus dib tenebmai nang ara teleb akwe kubmai. Mangkau kubmai bok, Er Imtamnyi Kanya Roh Kudus aryi sunsi dib tenena ati, katabum ebdeibmou ba, sunci Er Imtamnyi bisi boukwe kuboka teleb akwe kuramnyi. Kuramnyi uca, Er Imtamnyi Kanya Roh Kudus aryi miliboka sun kanya teleb kurdeiriramwe ba, sun dib tenen nang asi tuba-tuba weik tabangdamwe.
Er Petrus biryi ninyi si Eneas bisi kwetebmou uram ab ner si Dorkas kam bukeibmou uram ab
9:32-43
32A talak ara er Petrus yuk atei-yuk atei bindoka Teleb Uram eterebde baramwe. Baramuryok, uki tentok tum aryi erci sun Lida atei kuboka Er Yesus bisi dib tenen nang asi diryanmou. 33Diryanmou ura, erci ninyi tentok si Eneas bisi eibmou. Anyi bira yan deneamwe ba, kuramwe. Anyi er yan deneamwe talak ara kwalina inbaryi kwaliamnyi. 34Er Petrus biryi ersi eibmou ura, “Eneas, Er Yesus bira Er Imtamnyi biryi bokwetebmounyi ninyi Lemsururnyi biryi kansi sirya kwetebmakir. Ati, kanci tikoka kan amsuna akuboka bobdobminyi ura, bindobdum,” ebmou ba, er Eneas ninikoka tikokmou. 35Tikokmou ba, sun Lida nang ab sun Saron nang nirya aryi eibmaici, Er Yesus bisi dib tenebmai.
36A talak ara atei Yope asi ner tentok si Tabita kuramwe. A ner ara Er Yesus bisi dib teneramwe ner kuramuryok, er si Yunani uram deib aryi, “Dorkas,” eramnyi. A ner ara teleb dinyi ilinto kuboka sun bona bon kum nang asi tuba-tuba kareramwe. 37Kuramwe ani, a ner ara youn nakiramwe ani, dibmou. Ura, “Tukwe dongobkwayeb,” tenen er nong asi me ilikeiboka eitam ai asi deibmai. 38Yope atei ab Lida atei ab dam aryi, sun Yope atei kuboka Er Yesus bisi dib teneramnyi nang aryi, “Er Petrus bira Lida atei kunmar,” ena kekebmai. Kekebmai ura, sunci ninyi bitinyi bokdonokoka, “Er Petrus minola nambirumunyi ba, ola yarur,” eboka bokdonokmai.
39Ba, nambinmarei ura, er Petrus anaboka sun ab tonkwa yanmaici, sunci ersi eitam ai asi kambinmarei. Eitam ai kabdeibmarei ura, diramwe uca, sun sulyi nerabwe nirya Dorkas dam bukantanaboka engenmai. Engenmai cok, sunci Dorkas biryi sunti wiboka kareramwe aling asi Petrus bisi amubmai.
40Ura, er Petrus biryi a nerabwe nirya asi, “Baitam bindarur,” eboka yakwetebmou. Yakwetebmou ura, erci er kutam ikdongoboka Er Imtamnyi bisi molobmou. Molobmou ura, erci Dorkas tukwi asi, “Tabita, bukokdum,” ebmou. Ebmou ba, Dorkas er asing erekoka Petrus bisi eiboka bukokmou. 41Ura, er Petrus biryi a ner taruk taleboka sun Er Yesus bisi dib teneramnyi nang ab sun sulyi nerabwe ab asi naboka, “Sirya kam bukokmar,” eboka lak kibmou. 42Kam bukokmou uram asi sun Yope nang nirya aryi kekebmai ba, ninyi ilinto Er Yesus bisi dib tenebkalibmai. 43Ura, er Petrus Yope atei uki mikbaryi kuramuryok, bisam bol aling kikninanyi si Simon ab tonkwa kurandei.
Currently Selected:
Kisah Para Rasul Uram 9: MTG
Highlight
Share
Copy

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
@LAI 2007 (New Testament), @LAI2022 (Old and New Testament)