Psalmynas 51:1-13

Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo;
iš savo begalinio gailestingumo
sunaikink mano maištingus darbus.
Kaskart nuplauk mano kaltę,
apvalyk mane nuo mano nuodėmės!
Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu,
ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.
Tau nusidėjau, tiktai tau,
ir padariau, kas pikta tavo akyse.
Tad esi teisus, kai mane kaltini,
ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.
Aš gimęs su kalte,
ir mano motina mane pradėjo su nuodėme.
Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo,
todėl mokyk mane išminties ligi širdies gelmių.
Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus,
nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią,
ir kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.
Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių
ir panaikink visas mano kaltes.
Sukurk man tyrą širdį, Dieve,
ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.
Nevaryk manęs nuo savo Artumo,
nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos.