Izaijo 55:8-13

„Juk mano mintys – ne jūsų mintys,
o mano keliai – ne jūsų keliai, – tai VIEŠPATIES žodis. –
Kaip aukštas dangus viršum žemės,
taip mano keliai viršija jūsų kelius
ir mano mintys – jūsų mintis.
Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus
ir negrįžta atgalios,
kol nepalaisto žemės,
kad joje dygtų ir želtų augalai,
kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam,
taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos,
nesugrįš pas mane bergždžias,
bet įvykdys tai, ko trokštu,
ir atliks, kam buvo siųstas“.
Taip! Džiaugsmo kupina širdimi išeisite
ir būsite saugiai vedami į namus.
Kalnai ir kalvos, jus išvydę, pratrūks džiaugsmo giesme,
visi medžiai laukuose ims jums ploti.
Vietoj erškėčių augs kiparisai,
vietoj dilgėlių – mirtos.
Ir visa tai – VIEŠPATIES šlovei,
kaip amžiais nemarus ženklas.