Todėl laukite manęs, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
laukite dienos,
kai pakilsiu kaip kaltintojas.
Aš nusprendžiau surinkti gentis,
sutelkti karalystes
ir išlieti ant jų savo pyktį,
visą mano įniršio karštį,
nes mano pavyduliavimo ugnyje
bus sudeginta visa žemė.
Tuomet pakeisiu ir nuvalysiu tautų lūpas,
kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES vardo
ir sutartinai jam tarnauti.
Iš anapus Kušo upių
mano garbintojai,
mano išblaškytieji,
atneš man atnašas.
Tą dieną nebebūsi sugėdinta
dėl visų savo darbų,
kuriais maištavai prieš mane,
nes pašalinsiu iš tavęs
išdidžiuosius pagyrūnus.
Nebeaukštinsi daugiau savęs
ant mano šventojo kalno.
Paliksiu tavo viduryje
nuolankią ir kuklią tautą.
VIEŠPATIES vardas bus jiems prieglauda,
ir aš išsaugosiu Izraelio likutį.
Jie blogai nebesielgs
ir nebekalbės netiesos.
Apgaulingam liežuviui
jų burnose nebebus vietos.
Tuomet jie ganysis ir ilsėsis,
ir nebebus kam jų gąsdinti.
Krykštauk iš džiaugsmo, Siono dukterie,
šauk, Izraeli!
Visa širdimi džiaukis ir džiūgauk,
dukterie Jeruzale!
VIEŠPATS atšaukė tau skirtą nuosprendį,
jis nušlavė šalin tavo priešus.
Izraelio karalius, pats VIEŠPATS yra tavyje;
tau daugiau nebereikės bijoti nelaimės.
Tą dieną Jeruzalei bus sakoma:
„Nebijok, Sione, nenuleisk rankų!“
VIEŠPATS, tavo Dievas,
pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje:
jis noriai džiaugsis tavimi,
atnaujins tave mylėdamas
ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas,
kaip džiūgaujama iškilmių dieną.
Atitolinsiu nuo tavęs nelaimę,
dėl kurios tu kentėjai pajuoką.
Tikėk manimi!
Tuo metu padarysiu galą visiems,
kurie tave engė.
Išgelbėsiu raišuosius,
surinksiu paklydusiuosius
ir permainysiu jų gėdą
į gyrių ir garbę visoje žemėje.
Tuo metu parvesiu jus namo
ir tuo laiku jus surinksiu.
Padarysiu jus garbingus ir giriamus
visose žemės tautose,
kai sugrąžinsiu jums matant tremtinius, –
sako VIEŠPATS.