Sofonijo 2:4-15

Gaza bus apleista, Aškelonas virs dykyne, Ašdodo gyventojai viduryje dienos bus išvaryti, Ekronas išgriautas iki pamatų. Vargas jums, pajūrio gyventojai, keretų tauta! VIEŠPATIES žodis prieš jus, Kanaane, filistinų šalie! Naikinsiu tave, ir tu liksi be gyventojų. Tu, keretų pajūri, virsi ganyklomis, piemenų lankomis ir kaimenių aptvarais. Pajūris priklausys Judo namų likučiui. Prie jūros jie ganys, o vakare Aškelono namuose guldys savo kaimenes, nes VIEŠPATS, jų Dievas, juos aplankys ir sugrąžins iš nelaisvės. Girdėjau Moabo patyčias ir Amono užgaules, kai jie tyčiojosi iš mano tautos ir užgauliojo jų kraštą. Todėl, kaip aš gyvas, – tai Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo žodis, – Moabas bus kaip Sodoma, o Amonas kaip Gomora: dilgėlių laukas, druskos dauba, amžina dykynė. Mano tautos likutis juos plėš, mano genties išlikusieji juos paveldės. Tai bus už jų išdidumą, nes jie tyčiojosi ir didžiavosi prieš Galybių VIEŠPATIES tautą. VIEŠPATS sukels jiems siaubą, padaręs bejėgius visus žemės dievus. Tuomet jį pagarbins, kiekvienas savo vietoje, visi tautų pajūriai ir salos. Ir jūs, kušitai, būsite mano kalavijo išžudyti. Jis pakels ranką šiaurės link ir sunaikins Asiriją; jis pavers Ninevę dykyne, tokia išdžiūvusia kaip dykuma. Joje ilsėsis bandos ir visi laukiniai žvėrys; ant stulpų tūps kuosos ir pelėdos; bus girdėti ūbavimas lange, o varnas kranks ant slenksčio, nes bus nuplėštos kedro lentelės. Ar tai tas linksmasis miestas, kuris gyveno saugiai ir manė širdyje: „Aš esu, ir be manęs nėra kito“? Kokia dykyne jis virto, laukinių gyvūnų guoliu! Kas tik praeina pro šalį, tas švilpia ir grūmoja kumščiu.