Psalmynas 7:1-17

VIEŠPATIE, mano Dieve, prie tavęs glaudžiuosi! Saugok mane nuo visų, kurie mane persekioja, ir gelbėk mane, kad jie kaip liūtai, mane nusivilkę, nesuplėšytų į gabalus, nes nėra kas išgelbsti. VIEŠPATIE, mano Dieve, jei tai padariau, jei kaltė suteršė mano rankas, jei piktu atsilyginau savo bičiuliui, bet pasigailėjau tų, kurie be priežasties buvo mano priešai, tai tepersekioja mane priešas ir tepagauna, tesutrypia mano gyvastį su žemėmis ir tesumaišo mano sielą su dulkėmis! Sela. VIEŠPATIE, pakilk įniršęs, užstok mane nuo priešų šėlsmo! Mano Dieve, pabusk teismui, kurį esi paskelbęs. Tesiburia aplink tave sueiga tautų, o tu viešpatauk joms iš aukštybių. VIEŠPATS teisia tautas; mane, VIEŠPATIE, teisk pagal mano teisumą, atsižvelgdamas į mano nekaltumą. Nedorėlių kėslams padaryk galą, o teisųjį sustiprink! Tu ištiri mūsų mintis ir norus, o teisusis Dieve! Dievas – mano skydas, gelbstintis doros širdies žmones. Teisus teisėjas yra Dievas, Dievas, kuris gali kasdien bausti. Jei žmogus nepakeis savo elgesio, Dievas galąs kalaviją, įtemps lanką, paėmęs strėlę, parengs prieš jį savo mirtinus ginklus ir ugningas ietis pavers savo strėlėmis. Štai kaip nedoras žmogus sumano pikta, užsigeidžia kenkti ir pagimdo apgaulę. Jis iškasa duobę, dar pagilina ją, ir pats įpuola į savo iškastą duobę, jam ant galvos grįžta jo piktumas, jo smurtas krinta jam ant pakaušio.