Psalmynas 69:16-36

Psalmynas 69:16-36 LBD-EKU

Neleisk tvano bangoms manęs paskandinti, neleisk gelmėms manęs praryti, neleisk kapui virš manęs užsiverti. Atsiliepk man, VIEŠPATIE, nes gera tavo ištikimoji meilė; atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo. Neslėpk veido nuo savo tarno. Aš kenčiu, tad skubėk man atsiliepti. Prieik prie manęs, atpirk mane, išlaisvink mane nuo priešų! Tu žinai mano užgaules, gėdą ir negarbę; tau pažįstami visi mano priešai. Užgaulės drasko širdį, ir aš nevilties pagautas; laukiu užuojautos, bet jos nėra, ieškau paguodos, bet nerandu, kas paguostų. Man į maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto. Tebūna jų pačių stalas jiems spąstai, pinklės jų bendrams. Teaptemsta jiems akys, kad nebegalėtų matyti; tedreba nuolat jų strėnos. Išliek ant jų savo pyktį, tepasiveja juos tavo degantis įniršis. Tebūna nusiaubta jų stovykla; neleisk niekam gyventi savo palapinėse. Juk tą, kurį tu nubaudei, jie persekioja; tam, kurį tu sužeidei, jie didina skausmą. Krauk jiems kaltę ant kaltės, neduok jiems savo išganymo dalies. Tebūna jie ištrinti iš gyvųjų knygos, į teisiųjų sąrašą tenebūna įtraukti! O aš nuskriaustas ir kenčiu; pakelk mane, Dieve, ir gelbėk! Šlovinsiu Dievo vardą giesme, aukštinsiu jį ir dėkosiu. Tai labiau patiks VIEŠPAČIUI negu galvijai, negu raguoti jaučiai skeltanagiai. Nuskriaustieji matys tai ir nudžiugs; „jūs, kurie ieškote Dievo, turėkite drąsos!“ Juk VIEŠPATS girdi vargšus ir neatstumia savųjų, esančių nelaisvėje. Tešlovina jį dangus ir žemė, jūros ir visa, kas jose gyva! Tikrai Dievas išgelbės Sioną ir atstatys Judo miestus. Jo tarnai ten gyvens ir užvaldys kraštą