Psalmynas 50:1-15

Dievas, VIEŠPATS Dievas, kalba, jis sušaukia visą žemę nuo Rytų ligi Vakarų. Iš Siono, grožio viršūnės, Dievas švyti. Mūsų Dievas ateina, bet ne tyliai; pirma jo – ryjanti ugnis, aplink jį – smarki audra. Jis pasišaukia dangų ir žemę savo tautos teismui. „Atveskite man ištikimuosius, kurie atnašaudami auką sudarė Sandorą su manimi!“ Tada dangus skelbia jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas. Sela. „Klausykis, mano tauta, aš kalbėsiu, Izraeli, aš kaltinsiu tave. Aš Dievas, tavo Dievas. Peikiu jus ne dėl jūsų aukų, nes jūsų deginamąsias aukas visuomet matau. Neimu iš jūsų ūkio jokio jaučio ar ožio iš jūsų gardų. Juk man priklauso visi gyvūnai miške, galvijai ant tūkstančio kalvų. Žinau visus laukinius paukščius; visa, kas juda laukuose, yra mano. Jei būčiau alkanas, tau nesiskųsčiau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame. Argi aš valgau jaučių mėsą ar geriu ožių kraują? Atnašauk Dievui bendravimo auką ir vykdyk savo įžadus Aukščiausiajam. Šaukis manęs vargo dieną; išgelbėsiu tave, ir tu mane šlovinsi“.