Psalmynas 5:1-12

Išgirsk mano žodžius, VIEŠPATIE, atkreipk dėmesį į mano dejonę! Klausykis mano maldos šauksmo, mano Karaliau ir mano Dieve, maldauju tave! VIEŠPATIE, auštant tu girdi mano balsą, auštant kreipiuosi į tave malda ir laukiu. Juk tu esi Dievas, nekenčiantis to, kas nedora; pikta pas tave nevieši. Kas puikuojasi, tas negali iškęsti tavo žvilgsnio. Tu neapkenti visų nedorėlių, melagiams tu leidi pražūti. VIEŠPATS bjaurisi žudikais ir išdavikais. Bet per tavo didžią ištikimąją meilę aš įžengiu į tavo Namus ir iš pagarbios baimės puolu kniūbsčias šventykloje, kur tu esi garbinamas. Vesk mane, VIEŠPATIE, savo išganingu teisumu, nepaisydamas budrių mano priešų! Ištiesink man kelią! Juk tuo, ką sako mano priešai, niekada negalima pasitikėti. Jų širdis kupina piktų kėslų, gerklės – atviri kapai, o liežuviai – sukti. Pasmerk ir nubausk juos, Dieve; tepražudo juos jų pačių kėslai. Atmesk juos dėl jų nuodėmių daugybės, nes prieš tave jie kėlė maištą. O visi, kas prie tavęs glaudžiasi, tedžiūgauja ir iš džiaugsmo tegieda amžinai. Taip juos globok, kad mylintieji tavo vardą džiūgautų tavimi.