Psalmynas 25:1-22

א Į tave, VIEŠPATIE, keliu širdį. ב Tavimi, mano Dieve, pasitikiu. Neleisk man būti sugėdintam, neleisk mano priešams džiūgauti. ג Juk nė vienas nenueina niekais, kas tavimi pasitiki; nueina niekais neištikimieji, lengvabūdžiai. ד Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE, pamokyk mane apie savo takus. ה Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas. ו Tavimi visados pasitikiu. ז Neužmiršk, VIEŠPATIE, savo gailestingumo ir ištikimosios meilės; jie tokie pat seni kaip laikas. ח Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk; savo ištikima meile dėl savo gerumo atmink mane, VIEŠPATIE! ט VIEŠPATS teisus ir geras, todėl jis klystančius moko kelio. י Jis veda kukliuosius teisingu taku ir moko juos savo kelio. כ Visi VIEŠPATIES takai – tai ištikimoji meilė ir tiesa visiems, kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams. ל Dėl savo vardo, VIEŠPATIE, atleisk mano kaltę, nors ji ir didžiulė. מ Kas tik pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tas sužino iš jo taką, kuriuo eiti turėtų. נ Jis pats gyvens laimingai, ir jo vaikai paveldės žemę. ס VIEŠPATS – pagarbiai jo bijančių draugas, patvirtinantis savo Sandorą. ע Mano akys visada nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes jis išpainios mano kojas iš pinklių. פ Atsigręžk į mane ir būk man gailestingas, nes aš vienišas ir nuskurdęs. צ Palengvink man širdies rūpesčius ir išgelbėk mane iš mano vargų. ק Pažvelk į mano skurdą ir kančią ir atleisk visas mano nuodėmes. ר Pasižiūrėk, kiek daug mano priešų ir kaip baisiai jie manęs nekenčia. ש Apsaugok mano gyvastį ir išgelbėk mane, neleisk man nusivilti, nes pas tave ieškau užuovėjos. ת Gerumas ir dorumas tepalaiko mane, nes tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu. O Dieve, atpirk Izraelį iš visų jo vargų!