Psalmynas 25:1-11

א Į tave, VIEŠPATIE, keliu širdį. ב Tavimi, mano Dieve, pasitikiu. Neleisk man būti sugėdintam, neleisk mano priešams džiūgauti. ג Juk nė vienas nenueina niekais, kas tavimi pasitiki; nueina niekais neištikimieji, lengvabūdžiai. ד Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE, pamokyk mane apie savo takus. ה Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas. ו Tavimi visados pasitikiu. ז Neužmiršk, VIEŠPATIE, savo gailestingumo ir ištikimosios meilės; jie tokie pat seni kaip laikas. ח Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk; savo ištikima meile dėl savo gerumo atmink mane, VIEŠPATIE! ט VIEŠPATS teisus ir geras, todėl jis klystančius moko kelio. י Jis veda kukliuosius teisingu taku ir moko juos savo kelio. כ Visi VIEŠPATIES takai – tai ištikimoji meilė ir tiesa visiems, kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams. ל Dėl savo vardo, VIEŠPATIE, atleisk mano kaltę, nors ji ir didžiulė.