Psalmynas 2:1-12

Kodėl niršta gentys, kodėl tautos veltui maištauja? Žemės karaliai rengiasi mūšiui, ir valdovai išvien tariasi prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį: „Veržkimės iš jų jungo grandinių ir nusikratykime jų pančių!“ Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų. Paskui jis prabyla jiems įniršęs, keldamas baimę savo pykčiu: „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono, savo šventojo kalno!“ Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką. VIEŠPATS tarė man: „Tu mano sūnus, šiandien tave pagimdžiau. Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe. Geležies skeptru gali joms kirsti, kaip molio indus į šukes daužyti“. Tad supraskite, karaliai; būkite įspėti, žemės valdovai. Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime, drebėdami reikškite pagarbą, kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte, nes jo pyktis ūmus. Laimingi, kurie prie jo glaudžias!