ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai,
tvirtai stovi danguje.
Tavo ištikimybė trunka per visas kartas;
tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.
Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta,
nes visa tarnauja tau.
Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis,
būčiau pražuvęs varge.
Per amžius neužmiršiu tavo įsakų,
nes per juos išlaikei mane gyvą.
Tavo esu, tad gelbėk mane,
nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.
Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti,
bet aš gilinuosi į tavo įsakus.
Pamačiau, kad visi dalykai riboti,
bet tavo įsakymas beribis.
מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą!
Mąstau apie jį visą dieną.
Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus,
nes jis nuolat su manimi.
Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus,
nes tavo įsakai – mano užsiėmimas.
Įgijau daugiau supratimo už seniūnus,
nes laikausi tavo įsakų.
Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau,
idant laikyčiausi tavo žodžio.
Nuo tavo sprendimų nenutolau,
nes tu pats esi mano mokytojas.
Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui,
saldesni už medų mano burnai!
Iš tavo įsakų įgyju išminties,
todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
נ Tavo žodis – žibintas mano žingsniams
ir šviesa mano takui.
Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos
paklusti tavo teisiems sprendimams.
Esu sielvarto baisiai nukamuotas;
VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE,
ir mokyk mane savo įsakų.
Nors mano gyvastis nuolat pavojuje,
tavo Įstatymo niekada neužmirštu.
Nedorėliai spendė man žabangus,
bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
Tavo įsakai – mano amžinas paveldas,
nes jais žavisi mano širdis.
Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus
amžinai, iki pat galo.