Psalmynas 119:81-96

כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo, aš dedu viltį į tavo žodžius. Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta, ir klausiu: „Kada mane paguosi?“ Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį, tavo įstatų neužmiršau. Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti? Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus? Įžūlieji iškasė man duobes; jie šaiposi iš tavo Įstatymo. Visi tavo įsakymai man galioja; be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man! Nors jie beveik pribaigė mane žemėje, aš neapleidau tavo įsakų. Dėl savo gerumo leisk man gyventi, idant laikyčiausi tavo duotų įsakų. ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje. Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi. Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta, nes visa tarnauja tau. Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis, būčiau pražuvęs varge. Per amžius neužmiršiu tavo įsakų, nes per juos išlaikei mane gyvą. Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais. Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti, bet aš gilinuosi į tavo įsakus. Pamačiau, kad visi dalykai riboti, bet tavo įsakymas beribis.