Psalmynas 119:49-56

ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui, kuriuo davei man vilties. Net kančioje esu paguostas, nes tavo pažadas mane gaivina. Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi, nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu. Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais. Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo, mane apima pyktis. Tavo įstatai – mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu. Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą ir paklūstu tavo Įstatymui. Tai mano laimė, nes laikiausi tavo įsakų.