Psalmynas 119:17-32

ג Būk dosnus savo tarnui, kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio. Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius. Gyvenu tik kaip ateivis žemėje, tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų. Man širdis alpsta nuo ilgesio, dieną naktį ieškau tavo sprendimų. Tu grasini įžūliesiems – prakeiktiesiems, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų. Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių, nes laikausi tavo įsakų. Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais. Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai. ב Parblokštas guliu dulkėse, tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei, tad mokyk mane savo įsakų. Padėk man suprasti tavo įsakų kelią, ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais. Esu skausmo žudomas, tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs. Neleisk man eiti klystkeliais, būk geras man ir mokyk savo Įstatymo. Pasirinkau ištikimybės kelią, mano kelrodis – tavo sprendimai. Tvirtai laikausi tavo įsakų; neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos. Bėgu tavo įsakymų keliu, nes tu man duodi imlią širdį.