Psalmynas 105:1-22

Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo, skelbkite jo darbus tautoms! Giedokite jam, šlovinkite jį giesmėmis, kalbėkite apie visus jo nuostabius darbus. Didžiuokitės jo šventuoju vardu, tedžiūgauja VIEŠPATIES ieškančiųjų širdis! Pagalbos ieškoti eikite pas VIEŠPATĮ, visada ieškokite jo Artumo. Atminkite jo padarytus nuostabius darbus, jo stebuklus ir nuosprendžius, Abraomo palikuonys, jo tarnai, Jokūbo vaikai, jo išrinktieji! Jis, VIEŠPATS, mūsų Dievas, ir visoje žemėje vykdomi jo įsakymai. Amžiais jis laikosi savo Sandoros, tūkstančiui kartų duoto pažado, Sandoros, sudarytos su Abraomu, priesaikos žodžio Izaokui, kurį jis patvirtino Jokūbui kaip įstatą, Izraeliui kaip amžiną Sandorą. „Tau aš duosiu, – sakė jis, – Kanaano kraštą kaip tau skirtą paveldą“. Kad ir mažai jų buvo, tik sauja ateivių tame krašte, klajojanti iš tautos į tautą, iš karalystės į karalystę, jų engti jis niekam neleido, ir dėl jų barė karalius: „Nelieskite mano pateptųjų, neskriauskite mano pranašų!“ Jis užleido badą anai žemei ir atėmė iš jų visus maisto išteklius. Jis pasiuntė jiems vyrą – Juozapą, parduotą kaip vergą. Jo kojos buvo supančiotos, ant kaklo užkarta grandinė, kol atsitiko, ką jis buvo pranašavęs, ir VIEŠPATIES žodis jį išbandė. Karalius liepė jį paleisti, tautų valdovas jį išlaisvino. Jis padarė jį savo namų viešpačiu ir visų turtų valdytoju, kad lavintų pareigūnus būti tokius kaip jis ir mokytų didžiūnus išminties.