Mano dienos nyksta lyg vakaro šešėliai, aš vystu tartum žolė. Bet tu, VIEŠPATIE, amžinai viešpatauji, ir visos kartos mini tavo vardą. Tu pakilsi ir būsi gailestingas Sionui, nes jau laikas jo pasigailėti, skirtasis metas jau atėjo. Malonūs jo akmenys tavo tarnams, o jo dulkės kelia jiems užuojautą. Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo, visi žemės karaliai – tavo garbės. VIEŠPATS atstatys Sioną ir apsireikš savo garbėje. Jis atsigręš į skurdžių maldavimą ir nepaniekins jų maldos. Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai, kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ: „Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių, VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę, kad išgirdęs belaisvių dejavimą išlaisvintų pasmerktuosius mirti“, – idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sione ir jo šlovės giesmė – Jeruzalėje, kai tautos susirinks drauge su karalystėmis tarnauti VIEŠPAČIUI. Jis išsekino mano jėgas kelyje, jis sutrumpino mano dienas. „Mano Dieve, – sakiau, – nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms. Tavo metai trunka per visas kartas“. Kadaise tu padėjai žemės pamatus, ir dangūs tavo sukurti. Jie praeis, o tu pasiliksi; jie susidėvės kaip drabužis. Kaip apdarą juos keiti, ir jie pasikeičia, bet tu esi tas pats, ir tavo metams nėra galo.
Skaityti Psalmynas 102
Dalintis
Palyginti visas versijas: Psalmynas 102:12-28
Išsisaugokite eilutes, skaitykite be interneto ryšio, žiūrėkite mokomuosius vaizdo įrašus ir daugiau!
„YouVersion“ naudoja slapukus, kad suasmenintų jūsų patyrimą. Naršydami mūsų internetinėje svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu, kaip tai yra aprašyta mūsų Privatumo politikoje
Pradžia
Biblija
Planai
Vaizdo įrašai