Prie savo namų lango žvalgiausi pro pinučius ir pamačiau tarp neišmanėlių bernioką be sveikos nuovokos. Jis ėjo gatve netoli kampo, žengdamas keliu jos namų link prieblandoje, dienai blėstant, sutemose, nakčiai temstant. Žiūriu, moteris eina jo link, išsipuošusi kaip kekšė, suktos širdies. Ji veržli ir įžūli, jos kojos namie nenustovi. Tai gatvėje, tai aikštėse ir prie kiekvieno gatvės kampo ji tyko. Pastvėrusi bučiuoja jį ir akiplėšiškai sako jam: „Turėjau atnašauti bendravimo auką. Šiandien įvykdžiau savo įžadus, todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškoti tavęs ir suradau! Išpuošiau savo guolį užvalkalais, spalvotomis Egipto lino lovatiesėmis; iškvėpinau savo lovą mira, alaviju ir cinamonu. Eime ir skęskime meilėje iki ryto, mėgaukimės glamonėmis. Juk mano vyro nėra namie, jis išvykęs į tolimą kelionę. Jis pasiėmė maišelį pinigų ir ligi pilnaties negrįš namo“.
Skaityti Patarlės 7
Dalintis
Palyginti visas versijas: Patarlės 7:6-20
Išsisaugokite eilutes, skaitykite be interneto ryšio, žiūrėkite mokomuosius vaizdo įrašus ir daugiau!
„YouVersion“ naudoja slapukus, kad suasmenintų jūsų patyrimą. Naršydami mūsų internetinėje svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu, kaip tai yra aprašyta mūsų Privatumo politikoje
Pradžia
Biblija
Planai
Vaizdo įrašai