Patarlės 4:1-27

Patarlės 4:1-27 LBD-EKU

Vaikai, klausykitės tėvo pamokymo, būkite atidūs, kad suprastumėte, nes duodu jums gerą patarimą: neužmeskite mano mokymo. Kadaise buvau geras tėvo sūnus, gležnas, motinos numylėtinis. Tėvas mane mokė ir sakė: „Tebrangina tavo širdis, ką aš sakau; laikykis mano įsakymų, ir gyvensi. Įgyk išminties, įgyk supratimo! Neužmiršk ir nenukrypk nuo mano žodžių. Nepalik jos, ir ji tave palaikys, mylėk ją, ir ji tave saugos. Štai išminties pradžia: įgyk išminties, įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi. Brangink ją, ir ji tave išaukštins; ji tave pagerbs, jei tu ją apkabinsi. Tau ant galvos ji uždės grakštų vainiką, apvainikuos garbinga karūna“. Mano vaike, klausykis ir imk į širdį mano žodžius, kad ilgai gyventum. Mokau tave išminties kelio, vedu tave dorais takais, kur nereikės tau žingsnių lėtinti, ir, net jei bėgtum, nesuklupsi. Laikykis mano pamokymo, neužmiršk jo, brangink jį, nes tai tavo gyvybė. Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako, neik nedorėlių keliu. Venk jo! Neženk juo, sukis nuo jo, eik savo keliu. Jie užmigti negali, ką pikta nepadarę, jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę. Nedorumas – jų valgoma duona, smurtas – jų geriamas vynas. O teisiųjų takas – tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos. Nedorų žmonių kelias – visiškai tamsus; jie nežino, ant ko suklumpa. Mano vaike, klausyk mano žodžių, palenk ausį mano posakiams. Neišleisk jų iš akių, laikyk giliai savo širdyje. Juk juos turintiems jie yra gyvenimas ir jų kūno sveikata. Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai. Venk kalbėti apgaulingai, mesk į šalį suktas kalbas. Tavo akys težiūri į priekį, tiesus tebūna tavo žvilgsnis. Žiūrėk, kur eini, ir visi tavo keliai bus tikri. Nesuk nei į dešinę, nei į kairę; nukreipk savo koją nuo pikta.