Patarlės 31:10-31

א Koks retas radinys – sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė! ב Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą. ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas. ד Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis. ה Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų. ו Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms. ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną. ח Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios. ט Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta. י Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės. כ Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai. ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti. מ Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai. נ Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų. ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams. ע Stiprybė ir orumas – jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį. פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio – malonus pamokymas. צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos. ק Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją: ר „Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“ ש Žavumas – apgaulė, o grožis – migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę. ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!