Patarlės 3:1-35

Mano vaike, neužmiršk mano mokymo, ir tebrangina tavo širdis mano įsakymus, nes jie tau suteiks daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės. Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė; užsirišk juos sau ant kaklo, įsirašyk savo širdies plokštėje. Taip rasi malonę ir gerą vardą Dievo ir žmonių akyse. Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius. Nebūk išmintingas tik savo paties akyse; pagarbiai bijok VIEŠPATIES ir venk pikta. Tai teiks sveikatą tavo kūnui ir atgaivą tavo kaulams. Gerbk VIEŠPATĮ viskuo, ką turi, visomis savo derliaus pirmienomis; ir tavo svirnai bus pilni grūdų, o šviežias vynas liesis per statinių kraštus. Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės, nesipiktink, kai jis tave sudraudžia, nes ką myli, tą VIEŠPATS sudraudžia kaip tėvas mylimą sūnų. Laimingas žmogus, kuris išmintį randa, kuris supratimo įgyja! Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro, ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu. Ji brangesnė už brangakmenius, visi tavo turtai negali jai prilygti. Ilgas gyvenimas – jos dešinėje, kairėje – turtai ir garbė. Jos keliai malonūs, o visi takai ramūs. Ji – gyvybės medis ją suvokiantiems; laimingas, kas jos laikosi. Išmintimi VIEŠPATS padėjo žemės pamatus, supratimu padarė dangų. Jo pažinimu prasiveržė vandenų gelmės, ir debesys lašina rasą. Mano vaike, tų dalykų neišleisk iš akių, laikykis sveikos išminties ir apdairumo. Jie bus tavo dvasios gyvenimas ir papuošalas tau ant kaklo. Tuomet saugiai eisi savo keliu, ir tavo koja niekada nesuklups. Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus. Nebijok ūmaus siaubo nei nelaimės, kuri užklumpa nedorėlius, nes VIEŠPATS bus tavo pasitikėjimas ir apsaugos tavo koją nuo spąstų. Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, kai turi jėgų tai padaryti. Nesakyk savo artimui: „Ateik vėliau“, – arba: „Rytoj šitai gausi“, – kai gali duoti tuojau. Nesikėsink daryti žalos savo kaimynui, su pasitikėjimu gyvenančiam šalia tavęs. Nesiginčyk su niekuo be reikalo, kai nebuvo tau žalos padaryta. Nepavydėk smurtą mėgstančiam žmogui, nesek nė vienu jo keliu. Juk suktu žmogumi VIEŠPATS bjaurisi, o dorieji yra VIEŠPATIES draugėje. Nedorėlio namus VIEŠPATS prakeikia, o teisiojo buveinę laimina. Jis šaiposi iš pašaipūnų, o romiesiems rodo malonę. Išmintingieji paveldės garbę, o atkaklūs kvailiai – gėdą.