Patarlės 25:15-28

Kantrumu teisėjas gali būti palenktas, o lipšnus liežuvis gali perlaužti kaulą. Kai užtinki medaus, valgyk tik tiek, kiek reikia, antraip persisotinęs turėsi jį išvemti. Į savo kaimyno namus kojos dažnai nekelk, kad jam neįgristum ir netaptum nekenčiamu. Kaip vėzdas, kalavijas ar aštri strėlė yra žmogus, melagingai liudijantis prieš artimą. Kaip klibąs dantis ar raiša koja yra pasitikėjimas apgaviku nelaimėje. Kaip actas ant žaizdos yra žmogus, dainuojantis dainas kenčiančiai širdžiai. Kaip kandis drabužį ar kirmėlė medį, taip skausmas graužia žmogaus širdį. Jei tavo priešas alkanas, pavalgydink jį duona; jei ištroškęs, pagirdyk vandeniu; nes taip jam krausi žarijas ant galvos, ir VIEŠPATS tau atlygins. Šiaurys supučia lietų, o apkalbantis liežuvis – piktus žvilgsnius. Geriau gyventi kampe ant stogo negu erdviuose namuose su priekabia žmona. Kaip šaltas vanduo išdžiūvusiai gerklei, taip gera žinia iš tolimo krašto. Doras žmogus, krūpčiojantis prieš nedorėlį, yra kaip sudrumsta versmė ar užterštas šaltinis. Negera valgyti per daug medaus nė ieškoti vis didesnės garbės. Kaip atviras miestas be apsaugos yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos.