Patarlės 23:19-35

Patarlės 23:19-35 LBD-EKU

Tad klausykis, mano vaike, būk išmintingas ir vesk savo širdį tikru keliu. Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos. Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais, o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais. Klausyk tėvo, iš kurio gimei, ir neniekink motinos, kai ji pasens. Įsigyk tiesos ir neparduok jos; pirkis išminties, pamokymo ir supratimo. Doro žmogaus tėvas kupinas džiaugsmo; laimingas, kuriam gimė išmintingas sūnus. Tebūna laimingi tavo tėvas ir motina; tedžiūgauja tavo gimdytoja. Mano vaike, pasitikėk manimi, ir tavo akys džiaugsis mano keliais. Juk kekšė – gili duobė, o svetimautoja – ankštas šulinys; be to, ji tyko iš pasalų savo grobio ir daugina neištikimųjų skaičių. Kas dūsauja: „Deja!“? Kas šaukia: „Vargas man!“? Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi? Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys? Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno, tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno. Nežvilgčiok į tą raudoną vyną, kai jis švyti taurėje! Taip švelniai jis teka žemyn, bet galų gale kerta kaip gyvatė ir gelia kaip angis. Tavo akys matys keistus vaizdus ir tavo širdis kalbės kvailus niekus. Tu jausiesi kaip žmogus, miegantis plačioje jūroje, tarsi žmogus, užmigęs burių stiebo viršūnėje. „Buvau daužomas, – sakysi, – bet man neskaudėjo; buvau mušamas, bet nejaučiau! Kai tik pabusiu, vėl vyno prašysiu!“