Išmintinga moteris statosi namus,
o kvaila savuosius nugriauna savo rankomis.
Kas dorai elgiasi, tas garbina VIEŠPATĮ,
o kas eina suktais keliais, tas jį niekina.
Kvailojo burnoje – lazda jo nugarai,
o teisaus žmogaus lūpos jį apsaugo.
Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios;
gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis.
Sąžiningas liudytojas nemeluoja,
o melagingas alsuoja melais.
Pašaipūnas mėgina būti sumanus, bet negali,
o žmogus, kuris suvokia, lengvai įgyja išmanymo.
Laikykis atokiai nuo kvailo žmogaus,
nes iš jo neišmoksi išmintingai kalbėti.
Gudraus žmogaus išmintis padeda jam protingai elgtis,
o bukapročio kvailumas klaidina jį.
Kvailiai tyčiojasi iš aukos už nuodėmę,
o dori žmonės patiria Dievo malonę.
Vien širdis pažįsta savo kartumą,
ir joks pašalietis negali dalytis jos džiaugsmu.
Nedorėlių namai sunaikinami,
o teisiųjų palapinė klesti.
Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas,
bet galų gale jis nuveda į mirtį.
Net kai žmogus juokiasi, jam gali skaudėti širdį,
o džiaugsmas gali baigtis širdgėla.
Suktos širdies žmogus gauna, ką užsitarnauja savo elgesiu,
o dosnus žmogus pjauna savo gerus darbus.
Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi,
o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius.
Išmintingas žmogus būna atsargus ir vengia pikta,
o kvailas negali susilaikyti ir būna neatsargus.
Kas ūmus, tas kvailai pasielgia,
o sukčius nekenčiamas.
Neišmanėlių papuošalas – kvailumas,
o gudrieji apsivainikuoja išmanymu.