Patarlės 12:11-23

Kas dirba savo žemę, tas turės duonos iki soties, o kas vaikosi vėjų, tas yra neprotingas. Nedorų žmonių tvirtovė bus nugriauta, o teisiųjų šaknis išlieka. Blogas žmogus per savo lūpas patenka į pinkles, o teisus žmogus išsilaisvina iš vargo. Žmogus sotinasi gėrybėmis iš savo lūpų vaisių, ir gauna atlyginimą už savo rankų darbą. Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. Kvailas žmogus tuojau parodo pyktį, o gudrus nutyli užgaulę. Kas kalba tiesą, tas sąžiningai liudija, o melagingas liudytojas kalba apgaulingai. Neapgalvoti žodžiai – kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo. Teisingos lūpos išlieka amžinai, o melagingas liežuvis – tik akimirką. Širdyse tų, kurie rengia pikta, slypi apgaulė, o duodančių taikingą patarimą – džiaugsmas. Teisaus žmogaus neištinka jokia žala, o nedorėliai būna priblokšti nelaimių. Melagingos lūpos pasibjaurėtinos VIEŠPAČIUI, o kas ištikimai elgiasi, tas jam patinka. Gudrus žmogus slepia savo išmanymą, o kvailojo širdis skelbia savo kvailumą.