Skaičių 13:1-24

VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Siųsk vyrus išžvalgyti Kanaano kraštą, kurį aš duodu izraelitams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvieno jų protėvių giminės; kiekvienas jų turi būti giminės vadas.“ VIEŠPATIES įsakymu Mozė išsiuntė juos iš Parano dykumos. Visi jie buvo vadovaujantys vyrai tarp izraelitų. Štai jų vardai: iš Rubeno giminės – Zakūro sūnus Šamūva, iš Simeono giminės – Horio sūnus Šafatas, iš Judo giminės – Jefunės sūnus Kalebas, iš Isacharo giminės – Juozapo sūnus Igalas, iš Efraimo giminės – Nūno sūnus Ozėjas, iš Benjamino giminės – Rafuvo sūnus Paltis, iš Zabulono giminės – Sodžio sūnus Gadielis, iš Juozapo giminės, tai yra Manaso giminės, – Susio sūnus Gadis, iš Dano giminės – Gemalio sūnus Amielis, iš Ašero giminės – Mykolo sūnus Setūras, iš Naftalio giminės – Vofsio sūnus Nachbis, iš Gado giminės – Machio sūnus Geuelis. Tie buvo vardai vyrų, kuriuos Mozė siuntė išžvalgyti krašto. O Nūno sūnų Ozėją Mozė pavadino Jozue. Siųsdamas juos išžvalgyti Kanaano krašto, Mozė tarė: „Kilkite aukštyn į Negebą ir užkopkite į krašto aukštumas. Apžiūrėkite kraštą, į ką jis panašus. Ar jame gyvenantys žmonės stiprūs, ar silpni, ar jų mažai, ar daug? Ar kraštas, kuriame jie gyvena, geras, ar blogas? Ar miestai, kuriuose jie gyvena, neturi sienų, ar yra įtvirtinti? Ar žemė derlinga, ar skurdi, ar yra joje medžių, ar ne? Būkite drąsūs ir parneškite šį tą iš krašto vaisių“. Tuomet buvo ankstyvųjų vynuogių metas. Jie iškeliavo ir išžvalgė kraštą nuo Cino dykumos ligi Rehobo prie Lebo Hamato. Jie pakilo į Negebą ir nuėjo į Hebroną, kur gyveno anakiečiai Ahimanas, Šešajas ir Talmajas. (Hebronas buvo įkurtas septyneriais metais anksčiau negu Coanas Egipte.) Pasiekę Eškolo slėnį, nusikirto ten vynmedžio šaką su viena vynuogių keke, kurią ant karties nešė du vyrai. Jie nešėsi ir granatmedžio obuolių bei figų. Ta vieta buvo pavadinta Eškolo slėniu pagal kekę, kurią izraelitai ten nusikirto.