Paskui Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų. Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi Užjordanėje, kurį tu paliudijai, jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį“. Jonas atsakė:
„Žmogus negali nieko pasiimti,
jeigu nebus jam duota iš dangaus.
Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.
Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis,
o sužadėtinio bičiulis,
kuris šalia stovi ir girdi,
džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu.
Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta.
Jam skirta augti,
o man – mažėti“.
Kas iš aukštybių ateina,
tas už visus viršesnis,
o kas iš žemės gimė,
žemiškas pats ir žemiškai kalba.
Kas iš dangaus ateina,
tas už visus viršesnis.
Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs,
tik niekas jo liudijimo neklauso.
O kas jo liudijimą priima,
tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis,
nes ką yra Dievas atsiuntęs,
tas kalba Dievo žodžius.
Dievas teikia jam Dvasią be saiko.
Tėvas myli Sūnų
ir visa yra atidavęs į jo rankas.
Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą,
o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys;
virš jo kybo Dievo rūstybė.
Biblijos programėlė
Biblijos programėlė vaikams
