Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“. Jėzus atsakė:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
jei kas neatgims iš aukštybės,
negalės regėti Dievo karalystės“.
Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ Jėzus atsakė:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
kas negims iš vandens ir Dvasios,
neįeis į Dievo karalystę.
Kas gimė iš kūno, yra kūnas,
o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.
Nesistebėk, jog pasakiau:
jums reikia atgimti iš aukštybės.
Vėjas pučia, kur nori;
jo ošimą girdi,
bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina.
Taip esti ir su kiekvienu,
kuris gimė iš Dvasios“.
Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“ Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?
Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
mes kalbame, ką žinome,
ir liudijame, ką matėme,
tik jūs nepriimate mūsų liudijimo.
Jei netikite, man kalbant apie žemės dalykus,
tai kaipgi tikėsite,
jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?