Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms,
kuriuos man davei iš pasaulio.
Jie buvo tavo,
o tu juos atidavei man,
ir jie laikėsi tavojo žodžio.
Dabar jie suprato,
jog visa, ką man esi davęs,
iš tavęs kyla.
Tavo man patikėtus žodžius
aš perdaviau jiems,
o jie priėmė juos ir tikrai pažino,
kad esu iš tavęs išėjęs;
įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
Aš meldžiu už juos.
Ne už pasaulį meldžiu,
bet už tavo man pavestuosius.
Jie juk yra tavieji!
Ir visa, kas mano, yra tavo,
o kas tavo – tai mano,
ir aš pašlovintas juose.
Aš jau nebe pasaulyje...
Jie dar pasaulyje,
o aš grįžtu pas tave.
Šventasis Tėve,
išlaikyk juos savo vardu,
kurį esi man davęs,
kad jie būtų viena kaip ir mes.
Kol buvau su jais,
aš išlaikiau juos tavo vardu,
kurį esi man davęs,
išsaugojau juos,
ir nė vienas jų nepražuvo,
išskyrus pražūties sūnų;
taip išsipildė Raštas.
Dabar aš einu pas tave
ir tai kalbu pasaulyje,
kad jie turėtų savyje
manojo džiaugsmo pilnatvę.
Aš jiems perdaviau tavo žodį,
bet pasaulis jų nekentė,
nes jie ne iš pasaulio,
kaip ir aš ne iš pasaulio.
Aš neprašau,
kad juos paimtum iš pasaulio,
bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.
Jie nėra iš pasaulio,
kaip ir aš ne iš pasaulio.
Pašventink juos tiesa!
Tavo žodis yra tiesa.
Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,
taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.
Dėl jų aš pašventinu save,
kad ir jie būtų pašventinti tiesa.
Biblijos programėlė
Biblijos programėlė vaikams
