Jeremijo 18
18
Puodžiaus indas
1Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2„Kelkis ir eik į puodžiaus dirbtuvę. Ten perduosiu tau, ką noriu pasakyti“. 3Tad aš ir nuėjau į puodžiaus dirbtuvę. Jis kaip tik triūsė prie žiestuvo. 4Jei žiedžiamasis puodas išeidavo nevykęs, kai molis būdavo puodžiaus rankose, jis perdirbdavo molį į kitą puodą, koks jam labiausiai patikdavo. 5Tuomet mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 6„Argi negaliu ir aš su jumis, Izraelio namai, pasielgti kaip šis puodžius? – tai VIEŠPATIES žodis. – Iš tikrųjų kaip molis puodžiaus rankose, taip mano rankoje esate jūs, Izraelio namai. 7Kartais pagrasinu kuriai nors tautai ar karalystei, kad išrausiu ją iš šaknų, suardysiu ir sunaikinsiu, 8bet jei ta tauta, kuriai grasinau, nusigręžia nuo savo nedorumo, aš pakeičiu savo mintį apie bausmę, kuria maniau ją nubausti. 9O kartais pažadu kuriai nors tautai ar karalystei, kad ją stiprinsiu ir duosiu žemės, 10bet jeigu ši tauta elgiasi nedorai mano akyse, neklausydama mano balso, aš pakeičiu savo mintį apie gera, kuriuo žadėjau ją laiminti.
11Taigi dabar pasakyk Judo žmonėms ir Jeruzalės gyventojams: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Būkite budrūs! Aš rengiu jums nelaimę ir puoselėju užmojį. Grįžkite kiekvienas iš savo nedoro kelio, taisykite savo kelius ir darbus’. 12Tačiau jie atsakys: ‘Tuščios pastangos! Laikysimės savo užmačių; kiekvienas mūsų elgsis pagal savo nedoros širdies užsispyrimą’“.
Tauta atmeta Viešpatį
13Todėl taip kalba VIEŠPATS:
„Klauskite tautų,
ar kuri yra ką panašaus girdėjusi?
Tikrai pasibaisėtinai pasielgė
mergelė, Izraelio tauta!
14Ar akmenys pasitraukia iš dirvų,
Libano sniegynai iš uolėtų aukštumų?
Ar išsenka trykštančios versmės,
šalto vandens kalnų upės?
15Tačiau mano tauta mane pamiršo:
ji degina smilkalus niekingiems stabams!
Jie išklysta iš savo kelio,
iš seniai pramintų takų,
ir nori eiti šunkeliais, o ne vieškeliu.
16Jie pavertė savo kraštą siaubo vieta,
amžina pajuoka;
kas tik keliaus per jį, tas pasibaisės
ir linguos galvą.
17Kaip vėjas iš rytų išblaškysiu juos
priešų akivaizdoje.
Nugarą, o ne veidą aš jiems atgręšiu
jų nelaimės dieną“.
Sąmokslas prieš Jeremiją
18„Eikite šen! – sakė jie. – Surenkime sąmokslą prieš Jeremiją, nes ir be jo niekada nestigs nei kunigų mokymo, nei išminčių patarimo, nei pranašų žodžio. Eikite šen! Sunaikinkime jį jo paties liežuviu; dėmėkimės visa, ką jis sako“.
19Atkreipk dėmesį į mane, VIEŠPATIE!
Klausykis, ką sako mano priešai!
20Ar galima už gera atlyginti piktu?
Jie man duobę iškasė, norėdami nužudyti.
Atmink, kaip aš stovėjau prieš tave,
kalbėdamas dėl jų gero,
nukreipdamas nuo jų tavo pyktį!
21Todėl atiduok jų vaikus badui,
sunaikink juos pačius kalaviju.
Tebūna jų žmonos bevaikės ir našlės!
Teišguldo jų vyrus maras,
o jų jaunuolius – kalavijas kare.
22Teaidi šauksmai iš jų trobų,
kai tu staiga atvesi niokotojų gaują,
nes jie iškasė duobę man pagauti,
jie paspendė spąstus mano kojoms.
23Bet tu, VIEŠPATIE, gerai žinai
visus jų kėslus mane nužudyti.
Atgailos už jų nusikaltimą nepriimk,
neištrink jų nuodėmės iš savo akių!
Parblokšk juos savo akivaizdoje,
įpykęs elkis su jais negailestingai!
Šiuo metu pasirinkta:
Jeremijo 18: LBD-EKU
Paryškinti
Dalintis
Kopijuoti
Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.