Izaijo 58:1-14

„Visa gerkle šauk, nesitausok! Teskardi tavo balsas kaip trimitas! Parodyk mano tautai jos nedorybę, Jokūbo namams – jų nuodėmes. Tiesa, jie ieško manęs diena po dienos, trokšta pažinti mano kelius, lyg būtų tauta, įvykdžiusi, kas teisu, ir nesulaužiusi savo Dievo Įsako. Jie prašo iš manęs teisumo nuosprendžių ir trokšta, kad Dievas būtų arti jų. ‘Kodėl mes pasninkaujame, o tu nematai? Kodėl mes darome atgailą, o tu nepastebi?’ Štai pasninko dieną jūs ieškote sau malonumo ir engiate visus savo darbininkus! Jūsų pasninkas baigiasi rietenomis ir muštynėmis, jūs smogiate kumščiais iš visų jėgų. O, kad šiandien jūs taip pasninkautumėte, jog jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėse! Argi man prie širdies šitoks pasninkas – diena, kai žmogus nusižemina, nuleidžia galvą kaip nendrė ir guli apsivilkęs ašutine pelenuose? Ar tai tu vadini pasninku, VIEŠPAČIUI malonia diena? Štai pasninkas, kokio aš noriu: nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, duoti laisvę pavergtiesiems, sulaužyti bet kokį jungą, dalytis su alkstančiu savo duona, priglausti pastogėn vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems. Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, ir tavo žaizda bus greitai užgydyta. Tavo teisumas žengs pirma tavęs, o VIEŠPATIES šlovė lydės iš paskos. Tada šauksiesi, ir VIEŠPATS atsilieps, prašysi pagalbos, ir jis tars: ‘Aš čia!’ Kai tarp savųjų pašalini priespaudą, nedarai skriaudos, nekalbi ko blogo, duodi alkstančiam duonos ir palengvini varguolio gyvenimą, šviesa tau užtekės tamsoje, tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis. VIEŠPATS visuomet bus tavo vadovas, ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas, ir tu būsi kaip laistomas sodas, kaip niekada neišsenkantis šaltinis. Dėl tavęs bus prikelti senieji griuvėsiai, tu atstatysi praeities amžių mūrus. ‘Spragų taisytoju, nugriautų sodybų atstatytoju’ tu būsi vadinamas. Jei šabo dieną nekelsi kojos iš namų ir mano šventą dieną neužsiimsi savo reikalais, jei šabą laikysi žavesio diena, VIEŠPATIES šventą dieną – šlovinga, jei švęsi ją, neidamas savo keliais, neieškodamas, kas tau naudinga, ir neleisdamas laiko tuščioms šnekoms, tai džiaugsiesi VIEŠPATYJE, ir aš pakelsiu tave virš žemės aukštumų, pamaitinsiu tave tavo tėvo Jokūbo paveldu“, – taip kalbėjo VIEŠPATIES lūpos.