Izaijo 43

43
Dievas pažada išpirkti
1O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai,
kuris tave padarė, Izraeli:
„Nebijok, nes aš išpirkau tave;
pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.
2Kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi,
ir upėse tu nepaskęsi.
Kai eisi per ugnį, nesudegsi,
ir liepsnos tavęs nepraris,
3nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas,
Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti.
Tavo išpirkai atiduodu Egiptą,
mainais už tave – Kušą ir Sebą.
4Kadangi tu man brangus,
vertingas ir mylimas,
aš atiduodu už tave kraštus
ir mainais už tavo gyvybę tautas.
5Nebijok, nes aš su tavimi!
Tavo palikuonis parvesiu iš rytų,
surinksiu tave iš vakarų.
6Pasakysiu šiaurei: ‘Atiduok juos!’
ir pietums: ‘Nesulaikykit!’
Parvesk mano sūnus iš tolimų kraštų
ir mano dukteris iš žemės pakraščių,
7kiekvieną, kuris vadinamas mano vardu,
kiekvieną, kurį savo garbei
aš sukūriau, pašaukiau ir parengiau“.
Viešpats – vienintelis Dievas
8Išvesk tautą aklą, nors ir turinčią akis,
kurčią, nors ir turinčią ausis.
9Tegu susirenka apžiūrai visos tautos,
tesueina draugėn gentys!
Kas iš jų kada nors tai paskelbė
ar pranašavo apie tai praeityje?
Tegu kviečia savo liudytojus, kad jiems paliudytų,
teišgirsta juos žmonės ir tepasako: „Tai tiesa!“
10„Jūs mano liudytojai, – tai VIEŠPATIES žodis, –
mano tarnai, kuriuos išsirinkau,
idant žinotumėte, tikėtumėte mane
ir suprastumėte, jog aš tas pats.
Nebuvo kito dievo prieš mane
ir nebus po manęs.
11Tai aš, aš esu VIEŠPATS,
be manęs kito gelbėtojo nėra.
12Tai aš apreiškiau, aš gelbėjau,
aš paskelbiau,
o ne koks svetimas jūsų dievas;
jūs mano liudytojai, – tai VIEŠPATIES žodis. –
Aš esu Dievas,
13amžinai tas pats!
Nėra, kas išvaduotų iš mano rankos;
kas gali pakeisti tai, ką aš darau?“
Išėjimas iš Babilono
14Taip kalba VIEŠPATS, jūsų Atpirkėjas,
Izraelio Šventasis:
„Dėl jūsų siunčiu kariuomenę prieš Babiloną,
visų kalėjimų skląsčius nukelsiu,
o chaldėjai prapliups aimanuoti.
15Aš – VIEŠPATS, jūsų Šventasis,
Izraelio kūrėjas, jūsų karalius“.
16Taip kalba VIEŠPATS,
kuris per jūrą nutiesia kelią,
per galingus vandenis padaro taką,
17kuris išveda į žygį vežimus ir žirgus,
galingą kariuomenę.
Jie krinta parblokšti ir nebepakyla,
užgesę ir užblėsę kaip dagtis:
18„Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo,
nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo.
19Štai aš kuriu naują dalyką!
Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?
Net per dykumą tiesiu kelią,
net tyruose atveriu upes.
20Man teiks garbę laukiniai žvėrys,
šakalai ir stručiai,
nes aš duodu vandens dykumoje
ir upes atveriu tyruose,
kad būtų ko atsigerti mano išrinktajai tautai.
21Jie – tauta, kurią sau sukūriau,
kad skelbtų mano šlovę.
Izraelio nedėkingumas
22Tu nešlovinai manęs, Jokūbai,
aš nusibodau tau, Izraeli!
23Ėriukų deginamųjų aukų man neaukojai,
negarbinai manęs kruvinosiomis aukomis.
Neverčiau tavęs atnašauti man duonos atnašų,
nevarginau tavęs dėl smilkalų aukos.
24Nepirkai man savo pinigais kvapiųjų šaknų,
negaivinai savo aukų taukais.
Ne! Tu apkrovei mane savo nuodėmėmis,
varginai mane nusikaltimais.
25Aš, aš – tas, kuris dėl savęs naikina tavo nusižengimus, –
aš tavo nuodėmių neatminsiu.
26Primink man ir stokime drauge prieš teismą!
Teisinkis, įrodyk savo nekaltumą!
27Man nusidėjo tavo protėvis,
sukilo prieš mane tavo atstovai,
28suteršė mano šventyklą tavo didžiūnai,
todėl ir atidaviau Jokūbą pražūčiai,
išstačiau Izraelį paniekai.

Šiuo metu pasirinkta:

Izaijo 43: LBD-EKU

Paryškinti

Dalintis

Kopijuoti

None

Norite, kad paryškinimai būtų įrašyti visuose jūsų įrenginiuose? Prisijunkite arba registruokitės