Esteros 3:1-14

Po šių įvykių karalius Ahasveras, paaukštindamas Hamedatos iš Agago palikuonių sūnų Hamaną, davė jam svarbesnę vietą ir pasodino aukščiau už visus kitus su juo buvusius pareigūnus. Visi karaliaus dvariškiai rūmų vartuose klaupdavosi ir puldavo kniūbsti prieš Hamaną, nes taip jį pagerbti buvo įsakęs karalius. Bet Mordechajas nei klaupdavosi, nei puldavo kniūbsčias. Tad karaliaus dvariškiai, buvę su juo Karaliaus vartuose, sakė Mordechajui: „Kodėl tu nepaklūsti karaliaus įsakymui?“ Tai jiems primenant diena po dienos, bet jam nenorint paklusti, jie pranešė Hamanui, norėdami pamatyti, kaip šis priims Mordechajo elgesį. Mat Mordechajas buvo jiems pasisakęs esąs žydas. Patyręs, kad Mordechajas iš tikrųjų nesiklaupia ir nepuola priešais jį kniūbsčias, Hamanas labai įniršo. Bet jam atrodė per maža pakelti ranką tik prieš Mordechają. Kadangi Hamanui buvo pranešta, kad Mordechajas esąs žydas, jis norėjo sunaikinti ir visus žydus, Mordechajo tautą, visoje karaliaus Ahasvero karalystėje. Karaliaus Ahasvero dvyliktų metų pirmą mėnesį, tai yra nisano mėnesį, buvo mestas „pur“, tai reiškia burtas, Hamano akivaizdoje nustatyti dieną ir mėnesį, kada per vieną dieną būtų sunaikinta Mordechajo tauta. Burtas nurodė dvyliktą mėnesį, tai yra adarą. Tada Hamanas tarė karaliui Ahasverui: „Visose tavo karalystės valdose gyvena išblaškyta, bet atskira tauta su savo įstatymais, kurie skiriasi nuo visų kitų tautų įstatymų. Karaliaus įsakų jie nesilaiko! Todėl karaliui nedera jų pakęsti. Jei karaliui atrodo gera, tebūna paskelbtas įsakas juos sunaikinti. O aš atsversiu dešimt tūkstančių sidabro talentų tavo valdytojams padėti į karaliaus iždą“. Karalius nusiėmė antspaudo žiedą ir padavė jį Hamedatos iš Agago palikuonių sūnui Hamanui, žydų priešui. „Sidabrą gali sau pasilaikyti, – tarė karalius Hamanui, – o su ta tauta daryk, kas tau atrodo gera“. Taigi buvo pašaukti karaliaus raštininkai. Pirmo mėnesio tryliktą dieną jie parašė Hamano padiktuotą įsaką karaliaus satrapams, visų sričių valdytojams ir kiekvienos tautos pareigūnams, kiekvienai valdai jų raštu ir kiekvienai tautai jos kalba. Įsakas buvo parašytas karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduotas karališkuoju antspaudo žiedu. Per bėgūnus į visas karaliaus valdas buvo išsiųsti laiškai, kad visi žydai – jauni ir seni, moterys ir vaikai, – turi būti sunaikinti, išžudyti ir išnaikinti per vieną dieną – dvylikto mėnesio, tai yra adaro, tryliktą dieną, o jų turtai paimti kaip grobis. Šio rašto nuorašas turėjo būti perduotas į visas valdas, kad būtų paskelbtas kaip įsakas visoms kiekvienos valdos tautoms, idant būtų pasiruošta tai dienai.