1 Metraščių 4:24-43

Simeono sūnūs: Nemuelis, Jaminas, Jaribas, Zerachas ir Saulius, šio sūnus Šalumas, šio sūnus Mibsamas, šio sūnus Mišma. Mišmos sūnūs: sūnus Hamuelis, šio sūnus Zakūras, šio sūnus Šimis. Šimis turėjo šešiolika sūnų ir šešias dukteris, bet jo broliai neturėjo daug vaikų. Apskritai jų kiltis nesidaugino kaip Judo. Jie gyveno Beer Šeboje, Moladoje, Hacar Šuale, Bilhoje, Eceme, Tolade, Betuelyje, Hormoje, Ciklage, Bet Markabotuose, Hacar Susimuose, Bet Biryje ir Šaarimuose. Tai buvo jų miestai, kol Dovydas tapo karaliumi. O jų gyvenvietės buvo Etamas, Ainas, En Rimonas, Tochenas ir Ašanas – penki miestai drauge su šiems miestams pavaldžiais aplinkiniais kaimais iki pat Baalo. Tokios buvo jų gyvenvietės. Jų kilmės sąraše buvo: Mešobabas, Jamlechas, Amacijos sūnus Joša, Joelis, Asielio sūnaus Serajos sūnaus Jošibijos sūnus Jehuvas, Eljoenajas, Jaakoba, Ješohaja, Asaja, Adielis, Jesimielis, Benaja, Šemajos sūnaus Šimrio sūnaus Jedajos sūnaus Alono sūnaus Šifio sūnus Ziza. Išvardytieji buvo savo kilčių vadai, ir jų šeimos labai išaugo. Užtat, ieškodami kaimenėms ganyklų, jie kėlėsi Gedoro apylinkių link, į rytinį slėnio galą. Čia jie rado vešlių, gerų ganyklų; vieta buvo labai plati, rami ir taikinga. Pirmieji jos gyventojai priklausė chamitams. Išvardytieji [Simeono giminės] žmonės atsikėlė čia Judo karaliaus Ezekijo dienomis, užpuolė palapines ir ten užtiktus meunus ir, atsikratę jų iki šios dienos, apsigyveno jų vietoje, nes ten kaimenėms buvo ganyklų. O kai kurie jų – penki šimtai Simeono giminės vyrų – nukeliavo į Seyro kalnus, vedami Išio sūnų Pelatijos, Nearijos, Refajos ir Uzielio, ir sunaikinę išlikusius Amaleko bėglius gyvena ten iki šios dienos.