„Tai Sandora, kurią aš sudariau su jais, –
sako VIEŠPATS. –
Mano dvasia, esanti virš tavęs,
nuo tavęs nepasitrauks,
ir mano žodžiai, įdėti tau į lūpas,
liks tavo lūpose, tavo vaikų lūpose
ir tavo palikuonių lūpose, – sako VIEŠPATS, –
dabar ir per amžių amžius!