<div class="version vid420 iso6393lit" data-vid="420" data-iso6393="lit">
 <div class="book bkDEU">
 <div class="chapter ch20" data-usfm="DEU.20">
 <div class="label">20</div><div class="s">Dr&#261;sa m&#363;&#353;yje</div><div class="p"> 1Kai, eidamas &#303; karo &#382;yg&#303; prie&#353; savo prie&#353;us, pamatysi &#382;irgus ir ve&#382;imus, didesn&#281; kariuomen&#281; negu tavo, nebijok j&#371;, nes VIE&#352;PATS, tavo Dievas, kuris i&#353;ved&#279; tave i&#353; Egipto &#382;em&#279;s, yra su tavimi. 2Prie&#353; prasidedant m&#363;&#353;iui kunigas i&#353;eis &#303; priek&#303; ir pasakys kariams kalb&#261;. 3Jis sakys: &#8216;Klausykis, Izraeli! &#352;iandien j&#363;s einate &#303; m&#363;&#353;&#303; su savo prie&#353;ais. Neb&#363;kite nusimin&#281;! Nebijokite j&#371;, nedreb&#279;kite ir nepasiduokite siaubui, 4nes pats VIE&#352;PATS, j&#363;s&#371; Dievas, &#382;ygiuoja su jumis &#303; m&#363;&#353;&#303; kovoti u&#382; jus prie&#353; j&#363;s&#371; prie&#353;us ir suteikti jums pergal&#281;&#8217;. 5Tada apskaitininkai kreipsis &#303; kareivius, sakydami: &#8216;Ar yra kas nors, kas pasistat&#279; naujus namus, bet dar ne&#353;vent&#279; &#303;kurtuvi&#371;? Teeina jis namo, kad kartais ne&#382;&#363;t&#371; m&#363;&#353;yje, ir kitas ne&#353;v&#281;st&#371; jo &#303;kurtuvi&#371;. 6Ar yra kas nors, kas &#303;siveis&#279; vynuogyn&#261;, bet dar nesid&#382;iaug&#279; jo vaisiais? Teeina jis namo, kad kartais ne&#382;&#363;t&#371; m&#363;&#353;yje, ir kitas nesid&#382;iaugt&#371; jo vaisiais. 7Ar yra kas nors, kas susi&#382;ad&#279;jo su moterimi, bet dar n&#279;ra jos ved&#281;s? Teeina jis namo, kad kartais ne&#382;&#363;t&#371; m&#363;&#353;yje, ir kitas jos nevest&#371;&#8217;. 8Apskaitininkai, toliau kalb&#279;dami kariams, sakys: &#8216;Ar yra kas nors i&#353;sigand&#281;s ir nusimin&#281;s? Teeina jis namo, kad per j&#303; broli&#371; dr&#261;sa nei&#353;bl&#279;st&#371;&#8217;. 9Apskaitininkams baigus kalb&#279;ti kariams, kariuomen&#279;s did&#382;i&#363;nai ims vadovauti gretoms.</div><div class="s">Prie&#353;&#371; miestai</div><div class="p"> 10Prisiartin&#281;s prie miesto jo pulti, pasi&#363;lyk jam taikos s&#261;lygas. 11Jeigu jis tavo taikos s&#261;lygas priima ir pasiduoda, visi jame esantys &#382;mon&#279;s tur&#279;s tau eiti la&#382;&#261;. 12O jeigu jis tau taikiai nepasiduoda, bet kariauja, tu j&#303; apgulsi. 13VIE&#352;PA&#268;IUI, tavo Dievui, atidavus j&#303; tau &#303; rankas, i&#353;&#382;udysi jame visus vyrus kalaviju. 14Ta&#269;iau kaip grob&#303; gali pasiimti moteris, vaikus, galvijus bei visa kita, kas mieste, vis&#261; karo grob&#303;, ir maitintis i&#353; savo prie&#353;&#371; paimto karo grobio, kur&#303; VIE&#352;PATS, tavo Dievas, bus tau dav&#281;s. 15Taip elgsiesi su visais miestais, kurie labai toli nuo tav&#281;s, su tais miestais, kurie nepriklauso arti esan&#269;ioms tautoms. 16Ta&#269;iau t&#371; taut&#371; miestuose, kuriuos VIE&#352;PATS, tavo Dievas, duoda tau kaip paveld&#261;, nepaliksi gyvo n&#279; vieno, kas kv&#279;puoja. 17Sunaikinsi juos &#8211; hetitus ir amoritus, kanaanie&#269;ius ir perizus, hivus ir jebusie&#269;ius, kaip VIE&#352;PATS, tavo Dievas, yra tau &#303;sak&#281;s, 18kad jie nei&#353;mokyt&#371; tav&#281;s vis&#371; t&#371; pasibjaur&#279;tin&#371; dalyk&#371;, kuriuos daro savo dievams, ir nenusid&#279;tum&#279;te VIE&#352;PA&#268;IUI, savo Dievui.</div><div class="p"> 19Kai b&#363;si apgul&#281;s miest&#261; ilg&#261; laik&#261;, kariausi prie&#353; j&#303;, nor&#279;damas paimti, nesunaikink jo med&#382;i&#371;, pakeldamas prie&#353; juos kirv&#303;. J&#371; vaisius gali valgyti, bet neturi j&#371; kirsti. Argi lauk&#371; med&#382;iai yra &#382;mon&#279;s, kad ir jie tur&#279;t&#371; b&#363;ti &#303;traukti &#303; tavo apgul&#261;? 20Tik med&#382;ius, kuriuos &#382;inai nesant vaismed&#382;ius, gali naikinti ir kirsti su tavimi kariaujan&#269;io miesto apgulos pylim&#371; statybai, kol miestas kris.</div>
 </div>
 </div>
</div>

Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.

Kai, eidamas į karo žygį prieš savo priešus, pamatysi žirgus ir vežimus, didesnę kariuomenę negu tavo, nebijok jų, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, yra su tavimi. Prieš prasidedant mūšiui kunigas išeis į priekį ir pasakys kariams kalbą. Jis sakys: ‘Klausykis, Izraeli! Šiandien jūs einate į mūšį su savo priešais. Nebūkite nusiminę! Nebijokite jų, nedrebėkite ir nepasiduokite siaubui, nes pats VIEŠPATS, jūsų Dievas, žygiuoja su jumis į mūšį kovoti už jus prieš jūsų priešus ir suteikti jums pergalę’. Tada apskaitininkai kreipsis į kareivius, sakydami: ‘Ar yra kas nors, kas pasistatė naujus namus, bet dar nešventė įkurtuvių? Teeina jis namo, kad kartais nežūtų mūšyje, ir kitas nešvęstų jo įkurtuvių. Ar yra kas nors, kas įsiveisė vynuogyną, bet dar nesidžiaugė jo vaisiais? Teeina jis namo, kad kartais nežūtų mūšyje, ir kitas nesidžiaugtų jo vaisiais. Ar yra kas nors, kas susižadėjo su moterimi, bet dar nėra jos vedęs? Teeina jis namo, kad kartais nežūtų mūšyje, ir kitas jos nevestų’. Apskaitininkai, toliau kalbėdami kariams, sakys: ‘Ar yra kas nors išsigandęs ir nusiminęs? Teeina jis namo, kad per jį brolių drąsa neišblėstų’. Apskaitininkams baigus kalbėti kariams, kariuomenės didžiūnai ims vadovauti gretoms.

Prisiartinęs prie miesto jo pulti, pasiūlyk jam taikos sąlygas. Jeigu jis tavo taikos sąlygas priima ir pasiduoda, visi jame esantys žmonės turės tau eiti lažą. O jeigu jis tau taikiai nepasiduoda, bet kariauja, tu jį apgulsi. VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, atidavus jį tau į rankas, išžudysi jame visus vyrus kalaviju. Tačiau kaip grobį gali pasiimti moteris, vaikus, galvijus bei visa kita, kas mieste, visą karo grobį, ir maitintis iš savo priešų paimto karo grobio, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tau davęs. Taip elgsiesi su visais miestais, kurie labai toli nuo tavęs, su tais miestais, kurie nepriklauso arti esančioms tautoms. Tačiau tų tautų miestuose, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau kaip paveldą, nepaliksi gyvo nė vieno, kas kvėpuoja. Sunaikinsi juos – hetitus ir amoritus, kanaaniečius ir perizus, hivus ir jebusiečius, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, kad jie neišmokytų tavęs visų tų pasibjaurėtinų dalykų, kuriuos daro savo dievams, ir nenusidėtumėte VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
Kai būsi apgulęs miestą ilgą laiką, kariausi prieš jį, norėdamas paimti, nesunaikink jo medžių, pakeldamas prieš juos kirvį. Jų vaisius gali valgyti, bet neturi jų kirsti. Argi laukų medžiai yra žmonės, kad ir jie turėtų būti įtraukti į tavo apgulą? Tik medžius, kuriuos žinai nesant vaismedžius, gali naikinti ir kirsti su tavimi kariaujančio miesto apgulos pylimų statybai, kol miestas kris.

Klausytis Pakartoto Įstatymo 20