1
Luko 23:34
A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas be Antrojo Kanono knygų
Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.
Bera saman
Njòttu Luko 23:34
2
Luko 23:43
Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.
Njòttu Luko 23:43
3
Luko 23:42
Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
Njòttu Luko 23:42
4
Luko 23:46
O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir su tais žodžiais numirė.
Njòttu Luko 23:46
5
Luko 23:33
Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės.
Njòttu Luko 23:33
6
Luko 23:44-45
Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau.
Njòttu Luko 23:44-45
7
Luko 23:47
Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“
Njòttu Luko 23:47
Heim
Biblía
Áætlanir
Myndbönd