YouVersion Logo
Search Icon

MATEO 5

5
Manunekanati Jesús onɨ yirityux
1Naukiche astaiti tarukapae nububikixhimia, sɨrotitɨ Jesús onɨ yirityux akamanu atɨmoti. Axɨmanuma nesaxti apóstoles sɨromatɨ esati, 2auki kaɨma manunekanati ɨmoma, nanti sane:
Axɨba omixhia au nastaxti Tupax
(Lc 6.20-23)
3“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama
champɨ nɨmoche uimia nenaxixhimia,
ityopiki ɨmoma ñana atoxi nɨriakax auki napes.
4“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama takisɨrɨma,
tyopiki toxio ñana ipukɨnunkubuma.
5“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama
makokonaunx pɨnanaki makiataka,
ityopiki ɨmoma ñana toxio napes.
6“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama
chiyaupɨ nixhankaxɨma chepe uxia nisɨborikixhimia
iku axɨna kɨx, ityopiki iyebo ñana ɨmoma.
7“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama
pukɨrusuma tyaku makiataka,
ityopiki pukɨrusutityo Tupax ñana tyakuma.
8“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama
champɨ nomɨnantɨ au nausasɨxɨma,
ityopiki axɨma ñana asaramati Tupax.
9“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama
bapacheroma kausane
uxia ui makiataka ɨmomantoe,
ityopiki nanti Tupax ɨmoma ta tyonema aɨtoxtiatoe.
10“Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama
matanekanama ityopiki axɨna uxia isamutema,
ityopiki ɨmoma atoxi ñana nɨriakax au napes.
11“Taikiana chiyaupɨ naupukɨnunku axaño, axtɨ makiataka unuma año axtɨtyo autakisɨrɨka uimia, axtɨ ichopikiñɨ chiyaupɨ ñapantuxɨma aukɨtɨpɨ. 12Aupukɨnu, nuxia, ityopiki toxio ñana aume yarusɨrɨx nikuax au napes. Saneityo uimia ɨmo axɨbama profetas kusɨrɨboma amopɨnanaki tɨkañe.
Siɨx ichepe basarux iku axɨna kɨx
(Mc 9.50; Lc 14.34-35)
13“Axaño siɨx año ɨmo axɨna kɨx. Axtɨ siɨx chɨsɨroikipɨ, ¿kausane nauki anentato noripox? Champɨki nɨmoche uxia, auki barutaɨbu tyɨrɨpo nauki aikɨmonema makiataka.
14“Axaño basarux año ɨmo axɨna kɨx. Axtɨ abe poka onɨ yirityux auki nanaiña butusiu. 15Chuiñonokotapityo basarux nauki uityamuxikia. Chɨsanempɨ, sɨro petaisɨrɨ nauki anentax uixh ɨmo namanaiña axɨbama po'oso. 16Saneityo axaño, apisamuse axɨna uxia nauki axɨna basarux ane aukɨtɨpɨ anentax uixh sukarɨ makiataka, nauki, ui axɨna astaimia uxia apisamute, namanaiña omixhia nuraxɨma kɨtɨpɨti Yaɨtoxɨma naki anati au napes.
Manunekanati Jesús kɨtɨpɨ bakɨpukux uiti Moisés
17“Tapɨ amukanaño axɨñɨ isekatɨ ikiaɨbu axɨmanu bakɨpukux uiti Moisés axɨmanuintyo ui axɨbama profetas. Chisekapɨtɨ iña nityakɨrux, axɨñɨ isekatɨ xhanuneka yokɨtɨpɨ axɨna taruku nɨmoche. 18Ñemanauntu sukanañɨ aume, axtɨ sɨsioki axɨna napes ichepe axɨna kɨx, chɨkaɨburupɨ taman Nikorox pɨnanaki axɨmanu bakɨpukux uiti Moisés, chepe axtɨ nanaiña ñana omixhante. 19Sane naukiche, axti naki chikokotatipɨ axɨmanio bakɨpukux, champɨ nɨmoche axtɨ axɨna simiamantai ubuturuki axɨmanu bakɨpukux, chɨmanunekanatipityo ɨmo makiataka aikokoma, tyonenti ñana naki simiamantiatai au napes. Tapɨti naki ikokotati manunekanatityo ɨmo makiataka aikokoma, tyonenti ñana naki yarusɨrɨxti au napes.
Manunekanati Jesús axɨna uxia mapanaunkux
20“Sukanañɨ aume, axtɨ chapasɨrɨkapɨ apisamune axɨna uxia sukarɨti Tupax, pɨnanakimia axɨbama manunekanama bakɨpukux uiti Moisés ichepe axɨbama fariseos chiyebopɨ ñana aboi amasarai nɨriakax au napes.
Manunekanati Jesús kɨtɨpɨ chɨrɨri
(Lc 12.57-59)
21“Axaño tusiu aume axɨbama kusɨrɨboma amopɨnanaki namatɨ ɨmoma: ‘Tapɨ atabaikia, tyopiki axti naki batabayoti tomonoti au nɨriakax.’ 22Tapɨ axɨñɨ sukanañɨ aume, axtɨ anati naki tɨborikoti ɨmoti yarukityoti, toxioti ɨmo nɨriakax. Axti naki uratokioti ɨmoti yarukityoti toxioti meku mayɨriabuka. Axtityo naki chomixhampɨ nuraxti ɨmoti yarukityoti, ityopiki sɨrotitɨ au infierno.
23“Sane nauki, axtɨ aɨkatɨ aɨbu nakumanata esa altar isiukai akionkɨ iyoti aruki ane naipɨnate ɨmoti, 24aiñoko nakumanata akamanu esa altar kusɨrɨbo arioxɨkɨ aixhimiaka tato axɨna chuxiampɨ obi aɨbuti aruki. Aukimanu asɨkɨbɨka tato esa altar aityoximia nakumanata.
25“Axtɨ anati naki ityomonɨ esati yɨriabux, aiña chepe nakionko aɨbuti apachesio kausane apixhimiaka tato aumeampatoe, tapɨ aɨkatɨ uiti esati naki bakuxtarabo aume. Tyopiki axti maniki yɨriabux tyonenti kaɨma ityoximianatiyɨ meku masortaboka uimia kaɨma aiñamanamakɨpo. 26Ñemanauntu sukanañɨ aemo chataesɨbukapɨ aukimanu chepe axtɨ aityoximiata tyakɨrux namoni.
Axɨbama champɨ ñanaunkuxɨma ɨmomantoe
27“Axaño amonkoi axɨna manunekatax tɨkañe: ‘Tapɨ ane kiatax paɨx obi.’ 28Tapɨ axɨñɨ sukanañɨ aume axti naki asaratitɨ ɨmo taman paɨx aɨbu nixhankaxti ɨmo, chauki tɨtane nipɨnatenti au nausasɨxti.
29“Saneityo, axtɨ ui nepanaunku nasɨto atapeneka uixh au nomɨnantɨ, aikiaɨbu akɨtɨpɨkikɨ arusaɨbu iche apɨnanakikɨ. Tyopiki uxia axtɨ ensoro taman narɨkɨki nakɨtɨpɨ, pɨnanaki nanaiña nakɨtɨpɨ peneko au infierno. 30Axtɨ nepanaunku ne'e uixh atapeneka au nomɨnantɨ, aityɨsɨna arusaɨbu iche apɨnanakikɨ. Tyopiki uxia axtɨ ensoro taman narɨkɨki nakɨtɨpɨ, pɨnanaki nanaiña nakɨtɨpɨ sɨrotɨ tyakɨrux uixh au infierno.
Manunekanati Jesús kɨtɨpɨ axɨbama poso iñanamakɨ peese
(Mt 19.9; Mc 10.11-12; Lc 16.18)
31“Nantityo sane: ‘Axti naki sɨroti peese pɨnanaki nikɨpostoti, tari toxio uiti ɨmo kichonimiakax uiche atusi ta sɨroti peese pɨnanaki.’ 32Tapɨ axɨñɨ sukanañɨ aume axtɨ anati tamanti ñoñɨnx iñanatiyɨ peese pɨnanaki nikɨpostoti, uxia axtɨ chɨposotipɨ aɨbu, tyone matapenekana ñana ɨmoti kiatax ñoñɨnx. Axti naki posoti aɨbu axɨna onkono uiti ikiana, anentyo nipɨnatenti.
Tapɨ uityusiankata kurusɨx
33“Axaño amonkoityo axɨna manityakax ɨmo axɨbama kusɨrɨbo tɨkañe: ‘Tapɨ chaisamutempɨ axɨna axianka akumana ɨmoti Yɨriabux au nɨri kurusɨx.’ 34Tapɨ axɨñɨ sukanañɨ aume: apisamuseantai, tapɨ apiñata au nɨri kurusɨx. Tapɨ apiñata au nɨri napes, tyopiki akamanu nityɨmoxti Tupax. 35Tapɨ apiñataityo au nɨri axɨna kɨx, ityopiki tyone kauta aiñanionti nipopesti. Tapɨ apiñataityo au nɨri Jerusalén, tyopiki tyone nipoxti yarusɨrɨx Yɨriabux. 36Tapɨ apiñataityo kurusɨx au nɨri nautanu, ityopiki chapipiakapɨ apisamune kausane purusubi kausaneityo kɨbɨsi taman niki nautanu. 37Akasiatai amukanaño ‘sane’ o ‘chɨsanempɨ.’ Axtɨ amukanaño kiatax nabura, tyone axɨna chuxiampɨ.
Tapɨ matokoka tato ityobo nomɨnantɨ oemo
(Lc 6.29-30)
38“Axaño amonkoityo axɨna nantɨ sane: ‘Sɨtox ityobo kiatax sɨtox o'ox ityobo kiatax o'ox.’ 39Tapɨ axɨñɨ sukanañɨ aume: Tapɨ apasutiu nityɨborixhti kiatax aume. Tapɨ sane, axtɨ anati naki iñompebaitati nepanaunku nasu, aityoximiaintyo ɨmoti kiatax narɨkɨkixh. 40Axtɨ anati naki ityomonotiyɨ au nɨriakax ui nixhankaxti aikiaɨbuti apɨnanakikɨ naibi, asioti sane tari aikiantityo nakɨbuxi. 41Axtɨ ikɨpurumakɨ aɨbu nikiakaxɨma iche akosi aɨbu ta'aiki pɨrɨkɨ. 42Axtɨ anati naki mankioti nenaxi apɨnanakikɨ, aityoximia ɨmoti. Tapɨ aisunkuta nachaku ɨmoti naki xhanxti aityoximiati tato aemo ityobo axɨna mankioti apɨnanakikɨ.
Tari akuasɨrɨma oemo axɨbama chuxiampɨ uimia oemo
(Lc 6.27-28,32-36)
43“Amonkoityo axɨna nantɨ sane: ‘Tari akuasɨrɨti aemo axti naki uxia uiti aemo atɨbori ɨmoti naki chuxiampɨ uiti aemo.’ 44Tapɨ axɨñɨ sukanañɨ aume: Tari kuasɨrɨma aume axɨbama tɨborikomantai aukuata, amea tyakuma axɨbama ikuneunuma año. 45Sane axaño ñana aɨtoxti naki Aubaɨ anati au napes. Sane kuara sux uiti ɨmo axɨbama uxia nisɨborikixhimia takana ɨmo axɨbama chuxiampɨ nisɨborikixhimia, bakɨpurutityo axobeo ɨmo axɨbama uxia nisɨborikixhimia takanaityo ɨmo axɨbama chuxiampɨ nisɨborikixhimia. 46Tyopiki axtɨ axaño kuasɨrɨma aume axɨbamantai uxia uimia aume, ¿isane toxiobo aume ityobo? Tyopiki saneityo isamutema axɨbama bakaɨburuma monixh ɨmo Roma. 47Axtɨ apankikia nuxia ɨmo axɨbamantai abarukityaiki, ¿isane axɨna uxia apisamute? Tyopiki axɨbama chɨriopɨma saneityo isamutema. 48Apiña nausɨboriki isiuki axɨba omixhia, takana nisɨborikixhti naki Aubaɨ anati au napes.

Currently Selected:

MATEO 5: CHIQB

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in