YouVersion Logo
Search Icon

Hechos 13

13
Ri Bernabé y ri Saulo ngetaq chutzijoxik rutzij ri Dios
1Chikikajal ri ndikimal kiꞌ pa rubꞌiꞌ ri Ajaw pa tinamit Antioquía, ekꞌo ngeqꞌalajrisan ri ndubꞌij pe ri Dios pa kánima y ekꞌo chuqaꞌ tijonelaꞌ chin ri rutzij ri Dios, y jareꞌ ri kibꞌiꞌ: Ri Bernabé, ri Simón ri ndibꞌix Negro chare, ri Lucio aj Cirene, ri Saulo, y ri Menahem, ri junan xekꞌiy rikꞌin ri Herodes ri xubꞌen reinar pa rochꞌulew Galilea. 2Kꞌo jun qꞌij atoq ri hermanos ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Ajaw y ndikibꞌen ayunar, ri Espíritu Santo xubꞌij: Ri Bernabé y ri Saulo enuchaꞌon#He. 5:4 chin ndikibꞌen jun samaj, romariꞌ rix keꞌiyaꞌ chin ndikibꞌen ri samaj achoq roma ewoyon.
3Y atoq xkꞌachaj ri oración y ri ayuno, ri hermanos xkiyaꞌ kiqꞌaꞌ pa kiwiꞌ#Hch. 6:6 ri Bernabé y ri Saulo, y xekiteq chin ndekibꞌanaꞌ ri samaj riꞌ.
Ri rutzijoxik rutzij ri Dios pa rochꞌulew Chipre
4Y keriꞌ kꞌa, ri Bernabé y ri Saulo xetaq roma ri Espíritu Santo, xebꞌa qa pa tinamit Seleucia, y chiriꞌ xeꞌok e pa jun barco chin xebꞌa pa rochꞌulew Chipre, jun rochꞌulew ri kꞌo pa mar. 5Atoq xebꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Salamina chin ri rochꞌulew Chipre, xkitzꞌen rutzijoxik rutzij ri Dios pa teq ki-sinagogas ri israelitas. Y ri Juan ri ndibꞌix Marcos chare, bꞌaneq chikij chin ngerutoꞌ.#Hch. 12:25
6Xeꞌeqꞌax chupan nojel ri rochꞌulew Chipre, y xebꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Pafos ri kꞌo jukꞌan apu ruchiꞌ ri rochꞌulew riꞌ. Chiriꞌ xbꞌekilaꞌ jun israelita rubꞌiniꞌan Barjesús. Ri achi riꞌ jun bꞌanuy magia,#Ex. 22:18; Lv. 20:6; Dt. 18:10 y ruqꞌabꞌan riꞌ chi rijaꞌ jun rusamajel ri Dios ri nduqꞌalajrisaj ri ndubꞌij pe ri Dios pa ránima. 7Ri achi riꞌ rusamajel ri ndibꞌanun gobernar chiriꞌ pa rochꞌulew Chipre rubꞌiniꞌan Sergio Paulo, jun achi kin kꞌes rujolon. Ri Sergio Paulo xuteq koyoxik ri Bernabé y ri Saulo porque ndirajoꞌ ndirakꞌaxaj rutzijoxik ri rutzij ri Dios. 8Ri Barjesús ri bꞌanuy magia, ndibꞌix chuqaꞌ Elimas chare, porque Elimas pa chꞌabꞌel griego ndubꞌij tzij bꞌanuy magia. Y atoq ri Bernabé y ri Saulo xebꞌeqaqa chuwech ri Sergio Paulo, ri Elimas ndutij ruqꞌij nduqꞌatalaꞌ ruwech kitzij ri Saulo, chin keriꞌ ri Sergio Paulo ma tutaqij ri Ajaw Jesús. 9Ja atoq riꞌ ri Saulo, ri ndibꞌix chuqaꞌ Pablo chare, nojneq ránima rikꞌin ri Espíritu Santo,#Hch. 4:8 xuchꞌik ruwech chirij ri Elimas, 10y kereꞌ xubꞌij chare: ¡Elimas! Rat xa nojneq awánima rikꞌin nojel ruwech chꞌakatinik, y rat machꞌikilik chubꞌanik, rat jun ralkꞌuaꞌl ri itzel,#Jn. 8:44; 1Jn. 3:8 porque itzel ndatzꞌet nojel ri ndibꞌanatej pa ruchojmil. ¿La ma xkataneꞌ ta kꞌa chi ndasuqꞌ ri chojmilej bꞌey rukꞌutun kan ri Ajaw? 11Wokami ndiqaqa ruchuqꞌaꞌ royowal ri Ajaw pa awiꞌ, ngasoqꞌir#2R. 6:18 y jun tiempo ma ndatzꞌet ta ri qꞌij, xucheꞌex. Y qꞌequ-qꞌequꞌ xubꞌen nojel chuwech y ja paqiꞌ xsoqꞌir ri Elimas, y ndimaqeq ndukanolaꞌ achike ta jun ndiyuqen chiruqꞌaꞌ. 12Atoq ri Sergio Paulo xutzꞌet ri xbꞌanatej, xsach rukꞌuꞌx rikꞌin ri uchuqꞌaꞌ rukꞌuan ri tijonik pa ruwiꞌ ri Ajaw, y romariꞌ xutaqij.
Ri rutzijoxik rutzij ri Dios pa tinamit Antioquía ri kꞌo pa rochꞌulew Pisidia
13Ri Pablo y ri erachibꞌil xeꞌok e pa jun barco chiriꞌ pa tinamit Pafos, y xebꞌeqaqa pa tinamit Perge ri kꞌo pa rochꞌulew Panfilia. Pero ri Juan Marcos xeruyaꞌ kan y xtzolij pa tinamit Jerusalén. 14Atoq ri Pablo y ri Bernabé kiyoꞌon chi kan ri tinamit Perge, xebꞌeqaqa pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Antioquía ri kꞌo pa rochꞌulew Pisidia. Pa jun uxlanibꞌel qꞌij xeꞌok pa sinagoga#Hch. 9:20; 17:1, 2 y xebꞌetzꞌuyeꞌ chiriꞌ. 15Y atoq xbꞌan yan leer jubꞌaꞌ chare ri ley ri xyoꞌox chare ri Moisés#Hch. 15:21 y jubꞌaꞌ chare ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas,#Lc. 4:17 ri eꞌukꞌuey bꞌey chikiwech ri ndikimal kiꞌ pa sinagoga kereꞌ rubꞌixik xkiteq apu chake ri Pablo y ri Bernabé: Achiꞌaꞌ teq qawinaqul, si rix kꞌo kaꞌi-oxiꞌ tzij ndiwojoꞌ ndibꞌij pa rubꞌiꞌ ri Ajaw chin ndiyaꞌ ruchuqꞌaꞌ kánima ri kimolon kiꞌ waweꞌ, tibꞌij kꞌa.
16Ja atoq riꞌ ri Pablo xyakatej, xubꞌen ruqꞌaꞌ#Hch. 12:17 chin kechꞌojochiꞌ qa ri wineq y xubꞌij: Achiꞌaꞌ teq israelitas, y rix ma israelitas ta ri ndiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, tiwakꞌaxaj ri nibꞌij chiwa: 17Ri qa-Dios roj israelitas xeruchaꞌ ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, y xubꞌen nimalej tinamit chake atoq xekꞌojeꞌ pa rochꞌulew Egipto.#Ex. 1:1, 7, 12 Pero atoq xril qꞌij chin ngeꞌel pe chiriꞌ, ri Dios rikꞌin nimalej ruchuqꞌaꞌ xerelesaj pe.#Ex. 13:14, 16; Dt. 7:6-8 18Y jun laꞌeq 40 junaꞌ#Ex. 16:35 xerukachꞌ ri Dios pa chaqiꞌj y tzꞌiran ulew. 19Y atoq rukꞌison chik kiqꞌij ri wineq chin wuquꞌ tinamit#Dt. 7:1 pa rochꞌulew Canaán, xujech ri kulew ri wineq riꞌ chake ri qatit-qamamaꞌ.#Jos. 14:1, 2 20Nojel reꞌ xbꞌanatej pa jun laꞌeq 450 junaꞌ.
Atoq xeꞌeqꞌax yan ri junaꞌ riꞌ, ri Dios xuyaꞌ qꞌatoy teq tzij#Jue. 2:16-19 pa kiwiꞌ ri israelitas, y ri rukꞌisibꞌel qꞌatoy tzij xkꞌojeꞌ pa kiwiꞌ, ja ri profeta Samuel. 21Chupan ru-tiempo ri Samuel, ri israelitas xkikꞌutuj jun rey,#1S. 8:5, 22 y ri Dios ja ri Saúl rukꞌajol jun achi rubꞌiniꞌan Cis chin ri ru-tribu ri Benjamín ri xuyaꞌ chin xok rey jun laꞌeq 40 junaꞌ pa kiwiꞌ. 22Pero atoq ri Dios xrelesaj e ri Saúl chi rey,#1S. 13:13, 14 ja ri David xuyaꞌ kan pa rukꞌexel, y kereꞌ xubꞌij pa ruwiꞌ: Riyin nutzꞌeton chi ri David ri rukꞌajol ri Jesé, jun achi ri kin ndikikot wánima rikꞌin. Rijaꞌ xtubꞌen nojel ri nirayij riyin, xchajeꞌ ri Dios. 23Y chikikajal ri riy-rumam kan ri rey David,#Ro. 1:3 ri Dios xuyek jun Qakolonel roj israelitas, achel rusujun kan chaqe ojer, y ri Jun riꞌ ja ri Jesús. 24Nabꞌey chi xuqaqa ri Kolonel riꞌ, ri Juan ri Bautista xuyaꞌ rutzijol chake ri israelitas chi titzolij pe kánima rikꞌin ri Dios y tikibꞌanaꞌ bautizar kiꞌ. 25Atoq ri Juan yaméra ndukꞌis ri samaj bꞌiꞌin pe chare roma ri Dios, xubꞌij: ¿Achike chi achi riyin ndinojij rix? Riyin, ma yin ta ri Jun taqon pe roma ri Dios chukolik ri rutinamit. Ri Jun riꞌ chuwij riyin nduqaqa, y nixta rukꞌulun chi ja ok riyin ngikiro rukꞌamal ri ruxajabꞌ.#Jn. 1:27 Keriꞌ xubꞌij ri Juan.
26Y ri Pablo xubꞌij chik: Achiꞌaꞌ teq nuwinaqul riy-rumam kan ri Abraham, y rix chuqaꞌ ma israelitas ta ri ndiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, re tzij chin kolotajik reꞌ chaqe roj qonojel taqon pe. 27Porque ri wineq pa tinamit Jerusalén y ri israelitas kꞌo uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ pa ruwiꞌ ri tinamit, ma xketamaj ta chi ja ri Jesús ri Kolonel, nixta xkikꞌoxomaj ri ndubꞌij tzij ri kitzꞌibꞌan kan ri profetas ri ndibꞌan leer chikiwech pa teq uxlanibꞌel qꞌij. Y atoq xkibꞌij chi tikamisex#1Co. 2:8 ri Jesús, rikꞌin riꞌ xbꞌanatej ri qꞌalajrisan kan koma ri profetas chi ndibꞌanatej. 28Y maske ma jun achike xilitej chirij chin ta nditaq pa kamik, rejeꞌ xkikꞌutuj chare ri Pilato chi tikamisex.#Lc. 23:22, 23 29Atoq xbꞌanatej yan nojel ri tzꞌibꞌan kan pa ruwiꞌ ri Jesús#Jn. 19:28, 30, 36, 37 chupan ri rutzij ri Dios, xqasex pe chuwech ri cruz apeꞌ xbꞌajix, y xbꞌemuq.#Lc. 23:53 30Pero ri Dios xukꞌastajbꞌaꞌ pe chikikajal ri animaꞌiꞌ.#Hch. 2:24, 32; He. 13:20 31Y kꞌiyal teq qꞌij xuqꞌalajrisaj riꞌ#Hch. 1:3; 1Co. 15:5-7 chikiwech ri ebꞌaneq chirij atoq xel e pa rochꞌulew Galilea chin xbꞌa e pa tinamit Jerusalén. Wokami rejeꞌ kitzꞌamon rubꞌixik chake ri wineq nojel ri xkitzꞌet chi xbꞌanatej rikꞌin ri Jesús.
32Y roj qakꞌamon pe rutzijol re utzulej teq tzij chin kolotajik chiwa, ri ndubꞌij chi ri Dios ja ndubꞌen ri achike rusujun chake ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, 33y ja pa qakꞌaslen roj ri kiy-kimam kan rejeꞌ ndibꞌanatej, porque xukꞌastajbꞌaꞌ pe ri Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ, achel tzꞌibꞌan kan chupan ri rukan salmo, ri ndubꞌij: Ja rat ri Nukꞌajol, y wokami niqꞌalajrisaj chi jumul wi rat Nukꞌajol.#Sal. 2:7 Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 34Y ri Dios kin rubꞌanun chi pe ruwech chi ndukꞌastajbꞌaꞌ pe ri Jesús chikikajal ri animaꞌiꞌ y chi ndubꞌen chare chi ma jumbꞌey chik ndiken, atoq kereꞌ xubꞌij ojer kan: Riyin niyaꞌ chiwa rix israelitas ri loqꞌolej teq favores ri nusujun chare ri rey David, xchajeꞌ ri Dios. 35Romariꞌ, ri David kereꞌ xubꞌij chuqaꞌ pa jun chik salmo: Rat Ajaw, ma ndayaꞌ ta qꞌij chi ri Loqꞌolej Akꞌajol#Sal. 16:10 ndiqꞌey qa ri ru-cuerpo atoq xtiken. Keriꞌ tzꞌibꞌan kan. 36Kin qetzij wi chi ri David atoq xkꞌojeꞌ chochꞌulew, xerutoꞌ ri wineq achel xrajoꞌ ri Dios, pero xken y xmuq apeꞌ emuqul ri rute-rutataꞌ y kin xqꞌey wi qa ri ru-cuerpo. 37Rikꞌin ri xqꞌey qa ru-cuerpo ri David, ndiqꞌalajin chi ri salmo rutzꞌibꞌan kan ndichꞌaꞌa pa ruwiꞌ ri Jesús ri xkꞌastajbꞌex pe roma ri Dios chikikajal ri animaꞌiꞌ, porque ri ru-cuerpo ri Jesús ma xqꞌey ta qa. 38Romariꞌ, achiꞌaꞌ teq nuwinaqul, tiwetamaj utz-utz, chi ri xuqꞌasaj ri Jesús, jariꞌ ri razón chi nditzijox chi ri Dios ndukuy kimak ri wineq, hasta jajun ri mak ri ndubꞌij ri ley xyoꞌox chare ri Moisés chi ma ngekuyutej ta, kin ngekuyutej.#Jer. 31:34 39Wokami xa achike na jun ri ndutaqij ri Jesús, ri Dios ndubꞌen chare chi nixta jun rumak ndireqalej.#Is. 53:11; Gá. 2:16 40Roma kꞌa ri, tichajij iwiꞌ, chin ma tiqaqa pa iwiꞌ ri kibꞌiꞌin kan ri profetas ojer chupan ri rutzij ri Dios ri kereꞌ ndubꞌij:
41Rix ri ma jun reqalen ndibꞌen chare ri rubꞌiꞌin kan ri Dios,
Tisach ikꞌuꞌx y tikꞌis iqꞌij.
Porque riyin niyaꞌ jun nimalej castigo chupan ri i-tiempo,
Ri xa ta kꞌo jun xtitzijon chiwa,
Ma jubꞌaꞌ laꞌeq xtitaqij.#Hab. 1:5
Keriꞌ ndubꞌij ri tzꞌibꞌan kan, xchajeꞌ ri Pablo.
42Atoq ri Pablo y ri Bernabé ja ngeꞌel pe pa sinagoga, ri xeꞌakꞌaxan kichin xkikꞌutuj chake chi ri jun chik uxlanibꞌel qꞌij, tikitzijoj chik chake más rubꞌeyal ri tijonik xkiyaꞌ. 43Atoq ndikikiraj e kiꞌ ri wineq, ekꞌiy israelitas y chuqaꞌ ekꞌiy ma israelitas ta ri kiniman ri ley xyoꞌox chare ri Moisés xekoqaj ri Pablo y ri Bernabé. Y ri Pablo y ri Bernabé ngekipixabꞌaj chi jumul kekꞌojeꞌ chupan ri ru-favor#He. 12:15; 1P. 5:12 ri Dios.
44Y chupan ri uxlanibꞌel qꞌij chin ri jun chik semana, jubꞌama konojel ri wineq chin ri tinamit xkimal kiꞌ chin ndikakꞌaxaj ri rutzij ri Dios. 45Pero ri israelitas ri ma ndikitaqij ta ri Jesús, atoq xkitzꞌet chi santienta wineq kimolon kiꞌ kikꞌin ri Pablo y ri Bernabé, ndiququt kánima chikij, y ndikibꞌilaꞌ tzij#Hch. 18:6; 1P. 4:4; Jud. 10 chupalej ri Pablo y ndikibꞌij chi ri tijonik nduyaꞌ ma qetzij ta. 46Pero ri Pablo y ri Bernabé ma xkixibꞌij ta kiꞌ chikiwech ri israelitas riꞌ, xa xkibꞌij chake: Xkꞌatzin chi nabꞌey xqatzijoj ri rutzij ri Dios chiwa, pero rix xa ma jun reqalen ndibꞌen chare re tzij reꞌ, y rikꞌin riꞌ ndikꞌut iwiꞌ chi ma rix rukꞌulun ta chi ndiyoꞌox ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta chiwa. Romariꞌ, wokami roj ngojbꞌa chutzijoxik re utzulej teq tzij chin kolotajik chake ri ma israelitas ta.#Dt. 32:21; Is. 55:5; Ro. 10:19, 20 47Porque kereꞌ rubꞌiꞌin kan ri Ajaw Dios chaqe:
Riyin rat nuyoꞌon achel jun luz chake ri ma israelitas ta,
Chin keriꞌ ngatok ukꞌuey rutzijol ri kolotajik niyaꞌ
Chake ri wineq ekꞌo chi nej chi naqaj pa ruwiꞌ ri rochꞌulew.#Is. 42:6; 49:6
Keriꞌ rubꞌiꞌin kan ri Ajaw Dios.
48Atoq ri ma israelitas ta xkakꞌaxaj keriꞌ, santienta xekikot y ndikiyalaꞌ ruqꞌij ri rutzij ri Dios. Y konojel ri bꞌiꞌin chi pe pa kiwiꞌ chi ndikil ri kꞌaslen ma ndikꞌis ta, xkitaqij ri Ajaw. 49Y ri rutzij ri Dios bꞌaneq rutzijol pa nojel teq lugar ri ekꞌo chunaqaj ri tinamit Antioquía. 50Pero ri israelitas xekiyalaꞌ tzij pa kixikin jujun nimalej teq kiqꞌij ixoqiꞌ ri ndikiyaꞌ ruqꞌij ri Dios, y pa kixikin ri achiꞌaꞌ kꞌo ruchuqꞌaꞌ kitzij pa tinamit, xekiyek chikij ri Pablo y ri Bernabé chin xekitzeqlebꞌej chin ndikibꞌen itzel chake y xekoqotaj#1Ts. 2:15, 16 e pa kirochꞌulew. 51Atoq xeꞌoqotex e ri Pablo y ri Bernabé, xkitotaꞌ kan ri poqolaj kꞌo chikaqen, chin ndikikꞌut chi ma utz ta kibꞌanun ri wineq riꞌ chuwech ri Dios,#Lc. 9:5 y xkitzꞌen bꞌey xebꞌa pa tinamit Iconio. 52Y ri kitaqin ri Ajaw santienta ngekikot#1P. 1:8 y nojneq kánima rikꞌin ri Espíritu Santo.

Currently Selected:

Hechos 13: cakX

Highlight

Share

Copy

None

Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in