Laimingas žmogus, kuris pasitiki VIEŠPAČIU,
kurio viltis – tik VIEŠPATS.
Toks žmogus – tarsi medis,
pasodintas prie vandens,
leidžiantis savo šaknis srovės link,
nebijantis kaitros, kai ji užeina;
jo lapai nuolat žaliuoja,
nepabūgsta sausros metų,
nenustoja duoti vaisių.