Bet kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“.

4Tuo tarpu išblaškytieji keliaudami skelbė gerosios naujienos žodį. 5Pilypas nuvyko į Samarijos miestąir ėmė skelbti gyventojams Mesiją. 6Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, nes ne tik girdėjo, bet ir matė daromus stebuklus. 7Iš daugelio apsėstųjų, baisiai šaukdamos, išeidavo netyrosios dvasios. Buvo išgydyta daug paralyžiuotųjų ir luošių. 8Taigi didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.

26Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir nueik vidurdienį prie vieškelio, kuris eina išJeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias“. 27Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopas eunuchas, Etiopijos valdovės kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, 28o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją. 29Dvasia tarė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo“. 30Pribėgęs Pilypas išgirdo eunuchą skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“ 31Šis atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia.

1Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą 2ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę. 3Atkeliavusį netoli Damasko, jį staiga apšvietėšviesa iš dangaus. 4Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ 5Jis klausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Šis atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. 6Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti“.

13Ananijas atsakė: „Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tąžmogų, kiek pikta jis yra padaręs tavo šventiesiems Jeruzalėje. 14Ir čia jis turi aukštųjų kunigųįgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi tavojo vardo“. 15Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardątautoms, karaliams ir Izraelio vaikams.

44Petrui tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. 45Su Petru atvykęžydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. 46Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą. 47Tuomet Petras tarė: „Argi kas galėtų uždrausti šituos krikštyti vandeniu, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!“ 48Ir jis liepėjuos pakrikštyti Jėzaus Kristaus vardu. O šie prašė jį pasilikti dar kelias dienas.18Tai išgirdę, jie nusiramino ir ėmėšlovinti Dievą, sakydami: „Vadinasi, Dievas ir pagonims davėatsivertimo malonę, kad jie gyventų“.